Kojalavičiai-Vijūkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kojalavičiai-Vijūkai
Herbas "Kosciesza"
Herbas "Kosciesza"
Pradininkas Jonas Kojala
Titulas bajorai
Laikotarpis XVI - XVII a.
Šalys LDK

Kojalavičiai-Vijūkai – XVI - XVII a. miestiečių ir bajorų giminė.

Giminė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradininkas, ist Z. Kiaupos duomenimis, manoma, nuo 1542 m. minimas Kauno miestietis Jonas Kojala (m. 1564). Veikiausiai jo sūnūs, irgi Kauno miestiečiai - Andrius Kojala (minimas 1607-1614) ir Motiejus Kojala. Andrius turėjo sūnus Lauryną, Baltazarą ir Motiejų Kojalą (šis minimas 1616-1620). Laurynas Kojala, 1606-1641 m. minimas kaip Kauno miestietis ir pirklys, jau vadinamas Kojalavičiumi. Turėdamas kelias vytines ir plaukiodamas upėmis prekiavo Kaune, Vilniuje, Gardine, Karaliaučiuje, Klaipėdoje. Supirkinėjo Kaune sklypus ir namus. Kaip miestiečiai pirkliai t. p. minimi Baltazaras 1608-1627 m., Lauryno pusbrolis Jonas Kojala (m. 1628) 1606-1628 m. Jonas turėjo vytinių, jomis plukdydavo ir kt. pirklių prekes. Nuo 1604 m. buvo Kauno suolininkų prisiekusysis raštininkas, nuo 1614 m. miesto ūkvedys. Buvo miestiečių kolegijos, kontroliuojančios magistrato veiklą, narys. Su Kauno vaito bajoro A. Beinarto dukterimi Brigita (ją vedė 1609) turėjo pagarsėjusius sūnus Albertą Kojalavičių-Vijūką, Kazimierą Kojalavičių-Vijūką ir Petrą Kojalavičių-Vijūką. Nuo tada Kojalavičių antroji pavardė buvo Vijūkai; su šiais Romainių smulkiaisiais bajorais jie susigiminiavo XVI a. viduryje. Broliai namus Kaune 1642 m. užrašė kuriamai Jėzuitų kolegijai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kojalavičiai-Vijūkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 346 psl.