Kognityvinis disonansas
Kognityvinis disonansas – tai psichologinis diskomfortas, kylantis, kai žmogus vienu metu turi du ar daugiau prieštaringų įsitikinimų, idėjų arba kai jo elgesys neatitinka puoselėjamų vertybių[1].
Teoriją 1957 m. suformulavo amerikiečių psichologas Leonas Festingeris[2].
Pagrindiniai principai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vidinis konfliktas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmogus siekia vidinės darnos. Kai atsiranda prieštaravimas (pavyzdžiui, žmogus žino, kad rūkymas kenkia, bet vis tiek rūko), kyla nemaloni įtampa.
Siekis mažinti įtampą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kad atsikratytų šio diskomforto, žmogus pasąmoningai bando jį sumažinti vienu iš trijų būdų:
- Keičia elgesį (pvz., meta rūkyti).
- Keičia įsitikinimą (pvz., nusprendžia, kad tyrimai apie žalą yra „abejotini“).
- Prideda naujų argumentų, pateisinančių elgesį (pvz., „rūkymas padeda man išvengti streso, o stresas dar pavojingesnis“).
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sveika gyvensena: Žmogus žino, kad greitas maistas nesveika, bet jį valgo. Jis gali save raminti sakydamas: „Šiandien turėjau sunkią dieną, nusipelniau apdovanojimo“.
- Pirkimai: Nusipirkus brangų daiktą, dėl kurio kyla abejonių, pradedama ieškoti tik teigiamų jo savybių, kad būtų pateisintas išleistų pinigų kiekis.
- Darbas: Dirbdamas nemėgstamą ar etikos principams prieštaraujantį darbą, žmogus gali save įtikinti, kad alga yra pakankamai didelė, kad kompensuotų moralinį nepasitenkinimą.
Kognityvinis disonansas yra būsena, kai mūsų veiksmai nesutampa su mintimis, o mūsų protas ieško būdų, kaip „pasiteisinti“ prieš save, kad vėl pasijustų patogiai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Harmon-Jones, Eddie, ed. (2019). Cognitive Dissonance: Reexamining a Pivotal Theory in Psychology (2nd ed.). Washington, DC: American Psychological Association. ISBN 978-1-4338-3077-8.
- ↑ Festinger, Leon (1957). A Theory of Cognitive Dissonance. Stanford University Press.