Pereiti prie turinio

Kognatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diagrama, rodanti etimologiškai susijusių žodžių ryšį

Kognatai (lot. cognatus 'giminaitis')[1] – skirtingų kalbų žodžiai, turintys bendrą kilmę, panašią formą ir reikšmę. Jie bendrašakniai, kilę iš tos pačios prokalbės.[2] Vis dėlto kognatų semantika dažnai įvairuoja ir nesutampa absoliučiai, šiuo atžvilgiu kognatai skirstomi į visiškus (mažuma) ir dalinius (dauguma). Kognatus tiria etimologijos ir semantikos mokslinės šakos bei lyginamoji kalbotyra.

Taip pat kognatais vadinami iš senųjų kalbų atėję ir kitose kalbose paplitę žodžiai: isp. historia, angl. history, liet. istorija < lot. historia < sen. gr. ἱστορία (historia).[2]

Esama netikrųjų kognatų – žodžių porų, kurios dėl panašaus skambesio ir reikšmės atrodo giminingos, tačiau turi skirtingą etimologiją; netikrieji kognatai gali būti kilę iš tos pačios kalbos, iš negiminingų kalbų, taip pat – iš tos pačios kalbų šeimos.[3] Skirtinga etimologija ir vienoda reikšmė juos skiria nuo „vertėjų netikrųjų draugų“ – panašaus skambesio, bet kitokios reikšmės žodžių, kurie gali būti taip pat ir bendrakilmiai.[4]

Kartais kognatai išoriškai gali būti visai nepanašūs: norint nustatyti bendrą jų kilmę, reikia žinoti, kaip atskirose kalbose kito garsai. Antai arm. հայր (hayr) 'tėvas' ir sen. gr. πατήρ (patḗr) 't. p.' yra visiški kognatai, abu kilę iš ide. *ph₂tḗr. Jie skamba nepanašiai, nes šiame armėnų kalbos žodyje įvyko daug garsų pokyčių.[5]

Žodžio etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į kalbotyrą, daugiausia Vakarų, kognato sąvoka XIX a. buvo įvesta pavadinti dviem žodžiams, kilusiems iš lotynų kalbos. Ilgainiui taikomojoje kalbotyroje šiuo terminu imta vadinti skirtingų kalbų žodžius, turinčius bendrą kilmę ir panašią reikšmę.[6] Istoriškai žodis „kognatai“ reiškia 'giminaičiai'. Romėnų teisėje kognatais vadinti iš motinos pusės juridiškai giminingi bei apskritai giminingi asmenys, nepavaldūs šeimos galvai. Vėlyvosios Romos imperijos laikotarpiu kognatai dažnai būdavo įtraukiami į paveldėtojų sąrašą drauge su vadinamaisiais „agnatais“ (lot. agnatus 'giminaitis iš tėvo pusės').[1][7] Pats žodis „kognatas“ yra ryškus kognatų pavyzdys: iš lot. cognatus kilę isp. cuñado 'svainis, dieveris; žentas; draugas, bičiulis' ir rumun. cumnat 't. p.'[8]

Tikrieji kognatai:

Netikrieji kognatai:

„Vertėjų netikrieji draugai“:

  1. 1 2 „Kognatai“. VLE. 2019-01-07 [2006-08-31]. Nuoroda tikrinta 2026-03-09.
  2. 1 2 „Kognatai“. zodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2026-03-19.
  3. Moss, Gillian (1992), „Cognate recognition: Its importance in the teaching of ESP reading courses to Spanish speakers“, English for Specific Purposes, 11 (2): 141–158, doi:10.1016/s0889-4906(05)80005-5
  4. „Ar žinai, kad. Kas yra netikrieji vertėjų draugai?“. lrt.lt. 2023-12-25. Nuoroda tikrinta 2026-03-23.
  5. L. Hjelmslev (1995). Kalba. Įvadas. Vilnius: Baltos lankos. p. 97. ISBN 9986-403-16-2.
  6. Lizbeth Mercedes Robles Sánchez (2022-07-12). „The Effects of Using Cognates to Teach English Vocabulary to Spanish Speakers“ [Kognatų vartojimo poveikis mokant anglų kalbos žodyno ispanakalbius (bakalauro darbas)]. Cuenca, Ecuador. p. 20. Nuoroda tikrinta 2026-03-20.
  7. R. Venckutonis (2018-09-20) [2001-12-10]. „Agnatai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2026-03-20.
  8. „cognatus“. en.wiktionary.org. Nuoroda tikrinta 2026-03-19.
  9. „haben“. en.wiktionary.org. Nuoroda tikrinta 2026-03-19.
  10. „habeo“. en.wiktionary.org. Nuoroda tikrinta 2026-03-19.
  11. „Reconstruction:Proto-Uralic/sᴕ̈“. en.wiktionary.org. Nuoroda tikrinta 2026-03-20.
  12. „han“. en.wiktionary.org. Nuoroda tikrinta 2026-03-20.
  13. Windekens, A. J. van (1960). „didis“. Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė. Nuoroda tikrinta 2026-03-20.
  14. „Reconstruction:Proto-Georgian-Zan/did-“. en.wiktionary.org. Nuoroda tikrinta 2026-03-20.
  15. Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė. I t. Vilnius: „Mokslas“. p. 225. ISBN 5-420-00102-0.
  16. Jungraithmayr, Herrmann; Ibriszimow, Dymitr (1994), Chadic Lexical Roots. Tentative reconstruction, grading, distribution and comments. (Sprache und Oralität in Afrika; 20), volume I, Berlin: Dietrich Reimer Verlag