Knights of Honor

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Knights of Honor
Knights of Honor.png
Kūrėjas Black Sea Studios
Leidėjas Sunflowers, Paradox Entertainment
Dizaineris {{{dizaineris}}}
Kompozitorius {{{kompozitorius}}}
Išleidimo data 2004 m. spalis
Žanras (-ai) Realaus laiko strategija
Režimas Vieno ar daugelio žaidėjų
Reitingai E (visiems)
Platforma Windows
Versija {{{versija}}}
Variklis {{{variklis}}}
Reikalavimai 1,0 GHz CPU, 256 MB RAM
Platinimas {{{media}}}
Licencija Komercinė
Pirmtakas -
Kitos dalys
Oficialus žaidimo puslapis

Knights of Honor – istorinis kompiuteris strategijos žaidimas, skirtas Microsoft Windows operacinei sistemai. Žaidimą sukūrė bulgarų „Black Sea Studios“ firma.

Žaidimas vyksta viduramžių Europoje. Galima pasirinkti valdyti vieną iš daugybės tam tikro periodo valstybių. Yra trys periodai. Visuose trijuose Europos žemėlapiuose yra LDK (Lietuva), paskutiniame priėmusi krikščionybę.

Periodai:

  • 1000 m. – 47 valstybės;
  • 1200 m. – 53 valstybės;
  • 1350 m. – 60 valstybių.

Kiekviena valstybė siekia dominuoti Europoje, tai paskelbiama balsuojant stipriausioms to laiko valstybės dėl imperatoriaus renkantis iš dviejų stipriausių valdovų.

Riteriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybę valdantis žaidėjas ar kompiuterinis oponentas plečia savo teritoriją valdydamas riterius (daugiausiai devynis). Riteriai gali įgyti įvairias profesijas pagrindinės: karvedys, pirklys, žemvaldys, statybininkas, dvasininkas ir šnipas. Karvedys valdo armijas, kuriomis gali būti užgrobiami miestai. Užėmus miestą jo teritorija prijungiama prie valstybės. Pirklys gali prekiauti su kita valstybe, jei yra sudaryta prekybos sutartis. Žemvaldys padidina maisto išgavimą pilyje. Statybininkas pagreitina pastatų pastatymą. Dvasininkas gali pakeisti provincijos religija ir panaikinti nostalgiją (buvusios šalies ilgėjimąsi). Šnipas gali įsiskverbti į kitą valstybę, o nusamdytas priklausomai nuo profesijos pakenkti kitai valstybei: nužudyti karalių, jo princus bei princeses, pagrobti pinigus, užgrobti pilis, surengti armijos sukilimus ir t. t. Ar neatlikinėti užduoties t. y. ginti valstybę nuo oponentų šnipų. Karalius ir jo sūnūs gali tapti bet kurios profesijos riteriais.

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbus žaidimo aspektas religija. Nuo religijos priklauso ekonomikos priedas: katalikai gauna +30 %, ortodoksai +20 %, musulmonai 0 %, o pagonys -30 %. Kiekviena teritorija gali turėti savo religiją. Įmanomas teritorijos atvertimas į kitą religiją. Galima statyti bažnyčias miestuose. Popiežius gali rengti kryžiaus žygius prieš nekrikščioniškas valstybes ar ekskomunikuoti krikščionišką valstybę. Musulmonai gali skelbti Džihadą.

Diplomatija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp valstybių galimi diplomatiniai santykiai: karas, taika, prekybos sutartis, nepuolimo sutartis, aljansas. Kiekvienas diplomatinis veiksmas daro įtaką kitų valstybių požiūriui į valstybę. Gali būti sudaromos tarp valstybinės santuokos ar teikiamos dovanos siekiant pagerinti santykius. Mirus ištekėjusios princesės tėvui, galima pareikalauti žemės, tačiau atsisakius pagerėja santykiai. Pralaimėjusi valstybė gali sutikti tapti nugalėjusios vasale (mokami mokesčiai). Vėliau jai gali būti suteikta nepriklausomybė arba ji pati paskelbia nepriklausomybę ir pradeda karą su buvusiu valdovu.

Dinamiškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidime dalyvaujančios valstybės nuolat kinta: kariauja, taikosi, sudaro sutartis. Tam tikrą laiką karalystėje vykstant vidiniams neramumams gali susidaryti nauja karalystė. Maištų susidarymas priklauso nuo įvairių įvykių: karaliaus mirtis, neseniai paskelbtas karas, išpažįstama kita nei oficiali valstybės religija, neseniai buvo maištai, mokesčių lygio, taip gyventojai liūdi ir dėl mirusių karaliaus vaikų, kurie galėjo būti nužudyti šnipų ar garbingai žuvo kovoje.