Kloakiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kloakiniai žvėrys)
Jump to navigation Jump to search
Monotremata
Trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus)
Trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus)

Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Kloakiniai
(Wikispecies-logo.svg Monotremata)

Kloakiniai (lot. Monotremata) – žinduolių (Mammalia) būrys. Vieninteliai deda kiaušinius, o jauniklius maitina pienu. Kloakinių kūno temperatūra žemesnė, nei placentinių ar sterblinių. Kloakiniai yra vieni iš nedaugelio elektrorecepcija pasižyminčių žinduolių.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinduoliams kloakiniai priskirti todėl, kad turi pieno liaukas (be spenių) ir kailį – daug žinduoliams skiriamų požymių neturi. Kloakiniais (lot. monotremata – viena anga) pavadinti dėl kloakos – bendros virškinimo, šlapimo ir dauginimosi sistemų ertmės.

Kloakiniams priklauso ančiasnapiai ir echidnos. Šiuo metu gyvena tik viena ančiasnapių rūšis. Echidnos skirstomos į 2 rūšis ir 8 porūšius. Keturi porūšiai gyvena tropiniuose Naujosios Gvinėjos kalnų miškuose. Nors turi spyglius, bet ežiams echidnos negiminingos.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ir kloakinių, ir placentinių žinduolių protėviai buvo tie patys. Nuo pagrindinės atšakos, kaip manoma, kloakiniai atsiskyrė prieš 200 mln. metų. Dabartinė jų išvaizda tokia pat, kaip ir prieš 15 mln. metų.

Fiziologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kloakinių patelės dauginimosi organai

Kloakinių medžiagų apykaitos norma pagal žinduolių standartus yra labai žema. Ančiasnapio vidutinė kūno temperatūra - 31 °C, palyginimui, sterblinių - 35 °C, o placentinių žinduolių - 37 °C.[1][2] Remiantis tyrimais, manoma, kad tokia kūno temperatūra buvo laipsniškas prisitaikymas prie atšiaurių ribinių aplinkos nišų, kuriuose sugebėjo išgyventi keletas egzistuojančių monoterminių rūšių.[3][4]

Kloakinių piene yra gausu antibakterinio baltymo, kurio nėra kituose žinduoliuose, manoma, jog jis galbūt kompensuoja pieno suvartojimo būdą, kai yra nenaudojami speneliai.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Thermal Biology of the Platypus“. Davidson College. 1999. Suarchyvuotas originalas March 6, 2012. Nuoroda tikrinta 2006-09-14. 
  2. „Control Systems Part 2“ (PDF). Nuoroda tikrinta 6 July 2016. 
  3. J.M. Watson and J.A.M. Graves. „Monotreme Cell-Cycles and the Evolution of Homeothermy“. Australian Journal of Zoology, 36 (5), 573–584 (1988). DOI:10.1071/ZO9880573. 
  4. T.J. Dawson, T.R. Grant and D. Fanning. „Standard Metabolism of Monotremes and the Evolution of Homeothermy“. Australian Journal of Zoology, 27 (4), 511–515 (1979). DOI:10.1071/ZO9790511. 
  5. „Identification and Functional Characterization of a Novel Monotreme- Specific Antibacterial Protein Expressed during Lactation“. PLoS ONE, 8 (1), e53686 (2013-01-09). DOI:10.1371/journal.pone.0053686. PMID 23326486. 


Commons-logo.svg

Vikiteka