Kleptoknidai

Kleptoknidai (iš gr. κλέπτειν 'vogti') – dilgiųjų ląstelių (knidocitų) kapsulės, kurias kaip trofėjinius ginklus naudoja kai kurie duobagyviais mintantys plėšrūnai. Kapsulės, išlaikiusios gebėjimą dilginti, įsistato į šeimininko odos dangalus ir veikia kaip gynybos priemonė. Labiausiai žinomi organizmai kleptoknidų naudotojai yra plikažiauniai moliuskai, daugelis kurių minta duobagyviais. Taip pat kleptoknidus naudoja ir kai kurie šukuočiai ir blakstienotosios kirmėlės.

Blakstienotųjų kirmėlių kleptoknidai

Microstomum genties turbeliarijų kleptoknidai tolygiai pasiskirsto kūno dangose. Manoma, kad kleptoknidus į dangalus iš žarnyno atgabena fagocitai. Iš keturių tipų knidocitų, kuriuos turi hidros, turbeliarijų odoje aptinkami trys. Penetrantai (stambios dilginamosios kapsulės) išsidėsto turbeliarijų ląstelių vakuolėse, kaip kad būna ir hidrų ląstelėse.

Kirmėlės, turinčios mažai kleptoknidų, ieško hidrų ir puola jas. O kirmėlės, turinčios pakankamai kleptoknidų, hidrų paprastai vengia. Kai hidros dilgina kirmėlės, šios gali žūti, nes yra jautrios hidrų nuodams. Kaip dažnai praryti knidocitai „iššauna“ kirmėlių žarnynuose, nėra žinoma. Galbūt knidocitų suveikimą blokuoja gleivės, kurias gamina šių kirmėlių ryklės liaukos. Trofėjiniais kleptoknidais turbeliarijos gali dilginti ir nužudyti kitus smulkius gyvūnus.

Plikažiaunių moliuskų kleptoknidai

Plikažiaunis moliuskas Glaucus atlanticus ginasi trofėjiniais sifonoforų Physalia knidocitais. Palietus šiuos moliuskus galima smarkiai nusidilginti.

Plikažiaunių moliuskų kleptoknidai į paviršinius audinius papuola per virškinamosios liaukos (hepatopancreas) atšakas, kurių galuose yra specialūs organai knidosakai. Paprastai knidosakai išsidėstę ties ryškiaspalvių žiaunų viršūnėmis ar čiuoptuvais. Galbūt kad į knidosakus gabenami tik nesubrendę knidocitai. Pagal vieną hipotezę subrendusių knidocitų iššovimą blokuoja kol kas nežinomos medžiagos, kurias išskiria moliusko burnos ertmės liaukos.

Manoma, kad ryškios daugelio plikažiaunių, ginkluotų kleptoknidocitais, spalvos yra perspėjamosios.

Hiponeustoninio (gyvenančio po vandens paviršiaus įtempimo plėvele) plikažiaunio moliusko Glaucus atlanticus, besimaitinančio sifonoforais Physalia, knidosakuose sukaupiamos labai nuodingos dilginamosios kapsulės, todėl šiuos moliuskus palietusius žmones smarkiai nudegina.

Nuorodos

• Greenwood, P. G., Mariscal, R. N. (1984). The utilization of cnidarian nematocysts by aeolid nudibranchs: nematocyst maintenance and release in Spurilla. Tissue and Cell 16 (5): 719–730.
• Kepner, W. A., Barker, J. F. (1924). Nematocysts of Microstoma. Biological Bulletin 47: 239–252