Hogvartsas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Klastūnynas)
Hario Poterio mokykla
Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykla
Devizas Draco Dormiens Nunquam Titillandus
(Liet.: „Niekados nekutenk miegančio slibino“)
Direktorius(ė) Albas Dumbldoras (1956–1997)
Doloresa Ambridž (1995–1996)
Severas Sneipas (1997–1998)
Minerva Makgonagal
(1997; 1998–)
Priėmimas Vaikai su magiškomis galiomis yra užrašomi į sąrašą vos tik gimę, o sulaukę vienuolikos metų gauna kvietimą į mokyklą.
Pirmas pasirodymas Haris Poteris ir Išminties akmuo
Hogvartso pilies maketas

Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykla – išgalvota J. K. Rowling knygų apie Harį Poterį vieta. Tai magijos mokykla skirta Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems nuo vienuolikos iki aštuoniolikos metų burtininkams ir raganoms. Šešiose iš septynių Hario Poterio serijos knygų pagrindinis veiksmas vyksta mokykloje, kuris trunka lygiai vienerius mokslo metus. Septintoje knygoje Haris Poteris ir Mirties relikvijos beveik visas veiksmas vyksta už Hogvartso ribų, kadangi pagrindiniai knygų veikėjai Haris Poteris, Ronis Vizlis ir Hermiona Įkyrėlė nepradeda savo paskutiniųjų mokslo metų joje (nors J. K. Rowling po knygos išleidimo spaudos konferencijoje yra pranešus, jog Hermiona galiausiai grįžta užbaigti mokyklą).[1] Tragiška ir dramatiška paskutinioji kova vis dėlto įvyksta Hogvartse.

J. K. Rowling yra iškėlusi kaip prielaidą, jog ji netyčia galėjo pasiskolinti mokyklos pavadinimą iš augalo pavadinimu hogwort (Croton capitatus), kurį buvo mačiusi lankydamasi Karališkajame Kew botanikos sode daug anksčiau nei buvo parašytos Hario Poterio knygos.[2][3] Vieno seno angliško žaidimo pavadinimas taip pat yra Hogvartsas, kuriame vaikai slapta įeina į kažkieno namus (dažniausiai tų, kuriuos pažįsta) ir perstumdydami arba paimdami ir paslėpdami daiktus įtikina namo šeimininkus jog jų namas yra apsėstas dvasių. Yra užsiminta, nors pati autorė nėra atsakiusi į tai, jog Hogvartso pilies idėja, kuriame laiptai juda patys ir keičia praėjimus, ir kilo iš šio žaidimo.

Informacija apie mokyklą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygose Hogvartsas yra kažkur Škotijoje.[4][5] Trečiajame filme (Azkabano kalinys) nepristatytas Hogvartso studentas užsimena, jog Sirijus Blekas yra netoli (tikros) vietovės pavadinimu Daftaunas ir, kad mokykla yra netoli jo. Šio dalyko knygose nebuvo. Mokyklą supa galingi burtažodžiai ir užkeikimai todėl tai neleidžia jokiam žiobarui (žmogui, neturinčiam magiškų galių) pamatyti mokyklos. Jie nemato jos, tik keletą griuvėsių ir pavojaus ženklą, jog vaikščioti pavojinga. Nors Hogvartsas ir yra atskira institucija, tačiau knygose jo padėtis nėra tiksliai aprašoma. Yra žinoma, jog tai bendro lavinimo mokykla, priimanti vaikus nuo 11 iki 17 metų. Mokymasis Hogvarste nėra privalomas, nes kai kurie moksleiviai, kaip tvirtinama septintojoje knygoje, mokosi namuose. Iš pradžių Rowling yra sakiusi, jog Hogvartse yra maždaug 1000 moksleivių.[6] Vėliau ji tvirtino, jog apie šešis šimtus, pripažindama, kad šis skaičius yra prieštaraujantis, nes Hario amžiaus grupėje moksleivių yra mažai. Vėliau ji paaiškino, jog dėl to ji ir sukūrė tik 40 personažų Hario amžiaus grupėje.[7]

Mokyklos direktorius arba direktorė, paskiriama pavaduotojos arba pavaduotojo, valdo mokyklos veiklą. Direktorius(ė) apie savo veiklą ir darbus pastoviai praneša Gubernatorių tarybai, kurią sudaro dvylika narių.

Nežinoma, iš kur Hogvartsas gauna finansavimą, tačiau yra manoma, kad moksleivių šeimos (bent jau dalis jų) moka už vaikų mokslą. Šeštojoje knygoje „Haris Poteris ir Netikras PrincasTomas Ridlis sakė, jog jis neišgali lankyti Hogvartso, o Dumbldoras jam atsakęs „Hogvartse yra fondas tiems, kuriems reikia pagalbos perkant knygas ir drabužius“, kadangi mokiniams reikia nusipirkti savo knygas, sąsiuvinius, uniformas ir kitas reikalingas priemones. Knygoje „Haris Poteris ir Fenikso brolijaMagijos ministras mokyklos valdymą paima į savo rankas teigdamas, kad tai yra viešai finansuojama mokykla, vis dėlto neužsimindamas iš kur tos lėšos yra gaunamos.

Rowling yra sakiusi, jog Hogvartse mokosi įvairių religijų mokiniai.[8]

Priėmimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užburtasis plunksnakotis, aptikęs gimusius vaikus su magiškomis galiomis, užrašo jų vardus didžiuliame pergamente. Kiekvienais metais mokytojas patikrina sąrašą ir kiekvienam vaikui, kurio gimtadienis yra ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d., nusiunčia laišką. Jame rašoma, ko prireiks per mokslo metus. Tikimasi, kad būsimas moksleivis visus reikalingus reikmenis nusipirks Skersiniame Skersgatvyje, kuris yra Čering Kros Roude, Londone, paslėptas už Kiauro Katilo. Mokiniai, neišgalintys nusipirkti būtiniausių prekių, gauna paramą iš Hogvartso fondo. Vaikams, kurie yra žiobarų kilmės, laiškus atneša kuris nors mokyklos mokytojas ar personalo atstovas. Jis tėvams paaiškina apie jų vaiko nepaprastas galias. Kiekvienas mokinys gali į mokyklą atsivežti naminį gyvūną. Dažniausiai tai būna pelėda, rupūžė arba katė, nors, pvz., Ronaldas Vizlis buvo atsivežęs žiurkę. Pirmakursiams draudžiama atsivežti šluotas, bet Hariui Poteriui buvo padaryta išimtis, pastebėjus jo talentą kvidičui.

Atvykimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokiniai atvyksta į Hogvartsą Hogvartso ekspresu, kuris išvyksta iš Kings Kroso stoties Londone, 11 valandą, rugsėjo pirmąją dieną. Į 9¾ platformą galima patekti pereinant sieną, skiriančią 9 ir 10 platformas. Kelionė pasibaigia jau sutemus, Kiauliasodyje. Į Kiauliasodį mokiniams galima nuvykti savaitgaliais, nors vykti ten neprivaloma. Tačiau negalima į mokyklą atkeliauti oru, nes ji yra apsaugota burtais. Iš ten pirmakursius surenka Rubėjus Hagridas ir su jais keliasi per ežerą valtimis, kurios irkluojasi pačios. Vyresnieji mokiniai sulipa į karietas, kurias traukia testraliai – arkliai, matomi tik tų žmonių, kurie yra matę mirtį. Kai pirmakursiai atvyksta į Hogvartsą, prasideda iškilminga paskirstymo ceremonija, kurioje paaiškėja, kokiam koledžui priklausys moksleivis. Iš viso yra keturi koledžai, pavadinti keturių burtininkų, įkūrusių Hogvartsą, vardais. Tai Grifų Gūžta, Švilpynė, Varno Nagas ir Klastūnynas.

Koledžai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hario Poterio knygų serijoje, Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykla yra padalyta į 4 koledžus, pavadintus įkūrėjų vardais: Godriko Grifo, Salazaro Klastuolio, Rovenos Varnanagės ir Helgos Švilpynės.

Koledžai rungtyniauja tarpusavyje visus mokslo metus – įvairiais atvejais užsidirba ar praranda taškus, norėdami laimėti Koledžo taurę. Kiekvienas koledžas taip pat turi savo kvidičo komandą, kuri rungtyniauja su kitomis dėl Kvidičo Taurės. Labiausiai varžosi Grifų gūžtos ir Klastūnyno koledžai. Hogvartso mokiniai kartu gyvena, mokosi ir bendrauja. Kiekvieno koledžo moksleivis su savo bendraamžiais dalinasi miegamuoju, jiems kartu vedamos pamokos. Miegamieji ir koledžo bendrasis kambarys priklauso tik to koledžo moksleiviams, todėl į savo bendruosius kambarius negalima atsivesti mokinio iš kito koledžo.

Grifų Gūžta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grifų Gūžtoje mokosi narsūs, drąsūs ir taurūs mokiniai. Jie niekada nepaliktų draugo bėdoje. Iš bėdos ištrauktų net ir savo priešą. Pvz.: Haris Poteris, kuris yra „grifiukas“, 7-oje dalyje išgelbėjo Draką Smirdžių, kuris bandė jį užmušti. „Grifiukai“ – sąžiningi mokiniai.

Koledžo himnas:

Kai kraujo raudonio kils saulė rytuos,

Pelėdos sau ūkaus, sparnais vis mojuos,

Iš ežero laumės mums giesmę giedos

Mes žengsime, grifai, mes žengsim į saulę,

Į drąsą, teisybę, į taiką pasaulio.

Kariausim, jei reiks, mes ginsime garbę,

Kurią mūsų protėviai davė pavargę.

Mes gerbsime priešus, jeigu jų turėsim,

Nes daug kam užkliūva teisybė mūs šviesi.

Mes drąsūs, mes narsūs ir aišku kovingi.

Mes patys geriausieji - Godriko Grifai!

Koledžo įkūrėjas:

Godrikas Grifas

Koledžo spalvos

Raudona ir auksinė

Bendrasis kambarys

Grifų gūžtos bendrasis kambarys yra bokšte. Į jį patenkama pro ant sienos kabantį storulės portretą ir pasakius jai slaptažodį. Grifų gūžtos bendrasis kambarys yra papuoštas raudona spalva, jame yra židinys.

Klastūnynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klastūnyno mokiniai dažniausiai yra grynakraujai, senų giminės medžio šaknų tėvų. Jie mėgsta meluoti, sukčiauti ir nusižengti taisyklėms,bet jie siekia savo tikslą, kartais lojalus bei užsispyrę, nors prie kai kurių naujų mokytojų gerinasi, nes mato jog taip jiems palankiau (pvz.: Drakas Smirdžius 5-oje dalyje prie Doloresos Ambridž, anksčiau jis gerindavosi prie Sneipo).

Koledžo spalvos

Žalia ir sidabrinė

Bendrasis kambarys

Klastūnyno bendrasis kambarys yra požemiuose. Į jį patenkama per sieną, pasakius slaptažodį. Kambarys yra po ežeru, tad spalva yra žalia. Kambarį apšviečia žalios lempos.

Švilpynė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švilpynėje mokosi geri, sąžiningi ir kantrūs mokiniai.

Koledžo įkūrėja:

Helga Švilpynė (Švilpikė)

Koledžo himnas:

Susirask margam pasauly

Savo vietą tarp draugų.

Būk už Gėrį ir Teisybę,

Gerbkime vieni kitus.

Esame mes darbštūs, kantrūs,

Kovoje – vieningi.

Jei ir tu esi toksai,

Priklausai Švilpynei.

Būki linksmas, nuoširdus –

Brolis tau kiekvienas bus.

Tegyvuoja Švilpynė!

Koledžo spalvos

Geltona ir juoda

Bendrasis kambarys

Į švilpynės bendrajį kambarį patenkama per virtuvę į ten stovinčią statinę subeldus tinkamą ritmą. Kambarys nudažytas geltonai, jame daug augalų. Švilpynės bendrojo kambario langai ir įėjimas yra apvalios formos.

Varno Nagas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varno Nage mokosi labai protingi, o užaugę dažniausiai būna didūs išminčiai. Jie negalėtų nusižengti taisyklėms, taip pat yra narsių, teisingų bei sąžiningų varnanagių, kurie taip pat galėtų mokytis ir Grifų Gūžtoje.

Koledžo įkūrėja:

Rovena Varnanagė

Koledžo spalvos

Mėlyna ir bronzinė

Bendrasis kambarys

Varno nago bendrasis kambarys yra bokšte. Į jį patenkama pabeldus ant durų kabantį belstuką ir atsakius į jo užduotą klausimą. Jei į klausimą neatsakai, tenka laukti kito žmogaus, kuris sugebės atsakyti. Kambaryje dominuoja mėlyna spalva, lubos numargintos žvaigždėmis. Kambaryje stovi varno nago įkūrėjos statula su koledžo deivizu - ,,Išminties aruodas geriau už aukso puodą".

Semestrai ir atostogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso per mokslo metus būna dvejos atostogos: Kalėdų ir Velykų. Namo išvyksta tie mokiniai, kurie nori būti pas savo šeimas, o kurių šeimos išvyksta (pavyzdžiui, pirmoje „Hario Poterio“ knygoje Ronio tėvai išvyko pas brolį Čarlį, kuris Rumunijoje tyrinėja slibinus) arba nori likti mokykloje, tie pasilieka ir atostogauja Hogvartse.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėstomieji dalykai ir mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Hogvartso personalas.

Visi Hogvartso pirmakursiai turi lankyti 8 mokomuosius dalykus: transfigūraciją, kerėjimą, nuodų ir vaistų gamyba, magijos istoriją, apsigynimą nuo juodosios magijos, astronomiją ir herbologiją. Skraidymo pamokos taip pat privalomos.

Antro kurso pabaigoje mokiniai turi pasirinkti nors 2 dalykus, iš šių išvardintų: aritmomantiją, žiobarotyrą, ateities spėjimą ar magiškųjų gyvūnų priežiūrą.

Labai specifinis dalykas yra alchemija. kartais pasiūloma ir yra mokomųjų dalykų sąraše, jeigu atsiranda norinčių.

Apsigynimas nuo juodosios magijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje pamokoje mokomasi atpažinti juodąją magiją, tamsiąsias būtybes ir kaip su jomis kovoti. Pirmaisiais mokslo metais apžvelgiama bendra teorija, antraisiais – paprastosios tamsiosios būtybės ir būdai su jomis kovoti, trečiaisiais – vidutinės tamsiosios būtybės, ketvirtaisiais – užkeikimai ir t. t.

Žinomi mokytojai:

Aritmomantija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje pamokoje gilinamasi į magiškąsias skaičių savybes. Tas, kuris praktikuoja aritmomantiją (angl. arihmancy), vadinamas aritmomantiku (angl. arithmancer). Pavyzdžiui, 1200 m. Bridžetas Venlokas, garsus aritmomantikas, atrado skaičiaus „7“ magiškąsias savybes.

Šiose pamokose mokiniai rašo rašinius ir mokomi suprasti sudėtingas skaičių lenteles. Tai dalis ir jų namų darbų.

Žinomi mokytojai:

  • Profesorė Septima Vektor

Vadovėliai, iš kurių mokomasi aritmomantijos:

  • Numerologija ir gramatika
  • Naujoji numerologijos teorija

Astronomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai pamoka apie žvaigždes, kuriose mokiniai mokosi kaip jas atpažinti ir tyrinėti.Pamokoje būna braižomi žvaigždėlapiai, per teleskopą stebimas dangus.

Ateities spėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokomasi spėti ateitį, lavinti vidinę akį.

Herbologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Profesorė Diegavirtė
  • Nevilis Nevėkšla

Tai pamoka apie magiškuosius ir praprastuosius „žiobariškuosius“ augalus. Mokiniai pamokose mokosi kaip juos atpažinti, prižiūrėti ir auginti.

Kerėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiose pamokose mokiniai mokomi įvairių kerų ir kaip juos naudoti.

  • Filijus Flitvikas

Magijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magijos istorija - žiobariškosios istorijos atitikmuo burtininkų pasaulyje. Pagal mokinių nuomonę, nuobodžiausias dėstomas dalykas Hogvartse. Šią pamoką dėsto profesorius-vaiduoklis Binsas. Jis kartą snūduriavo mokytojų kambary ir nė nepajautė, kad mirė, todėl į klasę grįžo būdamas vaiduokliu.

Magiškųjų gyvūnų priežiūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magiškųjų gyvūnų priežiūra yra klasė Hogvartse (nuo 13-os metų) apie magiškų gyvūnų maitinimą, prižiūrėjimą ir veisimą. Ją dėsto Rubėjus Hagridas. Retkarčiais jį pavaduoja Kiautena Liurbė

Nuodai ir vaistai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuodų ir vaistų pamokose mokiniai mokomi taisyti įvairius eliksyrus ir mišinius.

Senovės runos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomi mokytojai:

  • Batszeba Pliurpė

Šioje pamokoje mokiniai mokomi atpažinti ir žinoti senovės runų reikšmes.

Vadovėliai:

  • Magiški hieroglifai ir logogramos

Skraidymas, kvidičas (sportas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje pamokoje mokiniai mokomi skraidyti šluota.

  • Madam Krūminė.

Transfigūracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje pamokoje mokiniai mokomi pradanginti daiktus, pakeisti jų išvaizdą, dydį, pasikeisti (transfigūruotis) patys.

Žiobarotyra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pamokoje mokiniai mokomi pažinti žiobarų gyvenimo būdą.

  • Čerite Berbidž
  • Alekta Kerou

Vertinimas ir atestavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hogvartse nėra vertinimų ir balų, tačiau kiekvienas mokinys, norėdamas pereiti į aukštesnį kursą, mokslo metų gale privalo laikyti egzaminus. Tie, kurie neišlaiko dalyko, kitais metais kartoja kursą. Egzaminai būna vertinami procentais, nuo 1 iki 100.

Norėdami tapti pilnaverčiais burtininkais, mokiniai po penkerių mokymosi metų turi gerai išlaikyti VML (Vidutinis Magijos Lygis) egzaminus ir gauti leidimą naudotis magija. Gavus gerus rezultatus per VML, mokinys po septintų mokslo metų gali laikyti VSMT (Velniško Sunkumo Magijos Testai) egzaminus, kurie suteikia aukštesnę kvalifikaciją.

Geri pažymiai

  • N – nuostabu
  • G – geriau nei tikėtasi
  • V – vidutiniškai

Blogi pažymiai

  • P – prastai
  • S – siaubingai
  • T – trolis

Mokiniai, kurie neišlaiko egzamino, turi perlaikyti šeštame ir septintame kurse. Penkto kurso pabaigoje, mokiniai turi pasiteirauti su savo koledžų vadovais, kurias pamokas toliau lankyti ir kurias "mesti". Lankomos pamokos yra žymiai stipresnio lygio.

Moksleivio gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diena prasideda, kai mokiniai atvyksta į Didžiąją salę pusryčiauti. Po pusryčių mokiniai dažniausiai kalbasi su kitais mokiniais, užbaigia neatliktus namų darbus ir gauna paštą nuo pelėdų. Profesoriai taip pat pusryčiauja Didžiojoje salėje su direktoriumi. Kai suskamba skambutis, mokiniai išeina į klases. Pirma pamoka prasideda 9 valandą ryto. Po dviejų ilgų pamokų su pertraukėlėmis prasideda pietūs. Popietinės klasės, kurios prasideda 13 valandą, yra lengvesnės, pamokos trunka tik 45 minutes. Popietinės klasės baigiasi 17 valandą. Po to mokiniai eina valgyti vakarienės ir vyksta į savo koledžo kambarius. Kambariuose jie ruošia savo namų darbus arba ilsisi. Kiekvienas koledžo kambarys (išskyrus Varno Nagą) turi slaptažodį, kurį kiekvienas mokinys turi įsiminti. Kambariuose dar yra skelbimų lenta, kurioje kabinami mokinių ir profesorių skelbimai. Berniukų ir mergaičių kambariai yra atskiri. Kambariuose mokiniai miega didelėse lovose su koledžo užuolaidomis ir minkštomis pagalvėmis. Prie kiekvienos lovos yra maži staliukai, ant kurių stovi stiklinės ir vandens puodynės.

Maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maistą Hogvartse gamina namų elfai – virtuvėje, esančioje po Didžiąja sale.

Disciplina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Direktoriaujant prof. A. Dumbldorui nebuvo labai griežtos taisyklės. Tačiau mokiniai privalėjo laikytis savo režimo – vėlai vakare nevaikščioti iš savo koledžo kambarių, likti juose. Prof. Dumbldoras pernelyg jų ir nedrausmino, nes norėjo, kad mokiniai turėtų laisvą gyvenimą. Penktoje „Hario Poterio“ dalyje vadovaujant Ambridž, mokiniai neteko laisvės ir nebegalėjo elgtis laisvai bei nevaržomai.

Hogvartso paslaptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išminties akmens slaptavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgą laiką Išminties Akmens slaptavietė buvo Gringotso banko saugykla. Tačiau prieš Išminties Akmenį sunaikinant jis buvo paslėptas troškimų Veidrodyje. Akmenį paimti galėjo tik tas, kas norėjo jo ne savo naudai.

Paslapčių kambarys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paslapčių kambarys Hogvartse gyvuoja nuo jo įkūrimo, bet buvo atidarytas tik kelis kartus. Kaip žinoma Hogvartsą įkūrė keturi burtininkai, visi buvo vieningi ir neengė žiobarų kilmės burtininkų, išskyrus Klastuolį, jis manė, kad kerėti verti tik grynakraujai ir neapkentė visų purvakraujų, todėl jis įrengė paslapčių kambarį kuriame gyveno pabaisa, Basiliskas kuris žudo žvilgsniu, užtenka jam į akis pažiūrėti ir tu jau miręs. Bet kiti trys koledžų įkūrėjai sukilo prieš jį ir Klastuolis pasitraukė, bet pasakė jog Paslapčių kambarys bus atvertas kai į mokyklą sugrįš tiesioginis jo palikuonis. Klastuolis prieš išeidamas kambarį uždarė ir įėjimo į kambarį niekas nerado ne tik dėl to, kad nerado, bet ir todėl, kad jam atidaryti reikėjo mokėti šnypštūniškai.

Tuneliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar viena Hogvartso paslaptis, niekam nežinomi slaptieji išėjimai, koridoriai ir tuneliai. Iš Hogvartso veda 7 slapti tuneliai daugiausiai vedantys į Kiauliasodį.

Kambarys iki pareikalavimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kambarys iki pareikalavimo atsiranda tik tuomet kai žmogui jo labai reikia. Pro tą vietą kur slepiasi stebuklingasis kambarys reikia praeiti tris kartus galvojant ko tu nori, ko reikia, kitaip sakant savo pareikalavimą. Tuomet atsiranda durys ir štai tu jau kambary iki Pareikalavimo. Kambarys iki Pareikalavimo duoda visiškai viską, išskyrus maistą.

Uždraustasis miškas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uždraustasis miškas tai vieta pilna paslapčių ir itin keistų, įdomių bei pavojingų gyvūnų. Jo sargas ir prižiūrėtojas yra Rubėjus Hagridas – pusmilžinis. Mokiniams griežtai draudžiama įžengti į Uždraustojo miško zoną, aišku dėl jų saugumo. Šiame miške gyvena kentaurai – protingos, išdidžios ir vieningos būtybės, turinčios pusiau arklio pusiau žmogaus kūną. Taip pat vienaragiai – be galo stebuklingos, tyros ir apgaubtos paslaptimi būtybės. Kas be ko miške gyvena vorai, bet ne paprasti o milžiniški stebuklingi vorai. Hagridas tame miške augina vorą vardu Aragogas, jį prižiūri ir myli iki pat jo mirties. Taip pat miške apgyvendinami įvairūs padarai reikalingi Hogvartsui arba Rubėjui Hagridui.

Hogvartso ekspresas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraujo raudonumo Hogvartso ekspresas rugsėjo 1-ąja pasirodo Kings Kroso stotyje 9 3/4 perone. Jis nugabena mokinius, kartais ir mokytojus į Hogvartsą. Yra atskiros kupė prefektams (seniūnams). Taip pat ekspresas važiuoja ir atostogų metu.

Herbas, mokyklos devizas, mokyklos himnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokyklos Himnas

Hogvartsai, kad tave karpos išverstų, Tu išmokyki mus ko nors. Ir seni ir pliki, Ir maži nutrūktgalviai Norim turėt galvoj Šio bei to įdomaus, Nes kol kas ten tik švilpia vėjas, Pilna musių ir vištų pūkų. Tad išmokyki mus ko nors, Ką pamiršome, mums primink, Pasistenki, o mes netingėsim, Kalsim, kad net smegeninės braškės.

Mokyklos Devizas

Drago dormiens ninquam titullandus, kuris reiškia Niekada nekutenk Miegančio slibino.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Anelli, Melissa, John Noe, Sue Upton (2007-12-18). „PotterCast 130: The One with J. K. Rowling“. Nuoroda tikrinta 2007-12-18. 
  2. 1999: Accio Quote!, the largest archive of J. K. Rowling interviews on the web
  3. 2001: Accio Quote!, the largest archive of J. K. Rowling interviews on the web
  4. "Hogwarts… Logically it had to be set in a secluded place, and pretty soon I settled on Scotland in my mind. " Fraser, L., An interview with J. K. Rowling, Mammoth, London, 2000. ISBN 0-7497-4394-8. pp 20–21.
  5. „Happy ending, and that's for beginners“. The Herald via AccioQuote!. 1997-06-24. Nuoroda tikrinta 2007-10-05. 
  6. „About the Books: transcript of J. K. Rowling's live interview on Scholastic.com“. Scholastic. 2000-10-16. 
  7. „The Leaky Cauldron and MuggleNet interview Joanne Kathleen Rowling: Part Two“. The Leaky Cauldron. 2005-07-16. 
  8. 2007: Accio Quote!, the Largest Archive of J. K. Rowling quotes on the web