Klaipėdos nacių riaušės (1938 m. birželis)

1938 m. birželio mėn. Klaipėdos nacių riaušės – 1938 m. birželio 28 d. Klaipėdoje vykusios riaušės, kurių metu žuvo vienas žmogus ir bent du buvo sunkiai sužeisti.

Keleivinis laivas „Hansestadt Danzig“

Birželio 28-osios vakarą į Klaipėdą atplaukus laivybos linijos „Seedienst Ostpreußen“ keleiviniam laivui „Hansestadt Danzig”, plukdžiusiam 116 keleivių, kelių tūkstančių žiūrovų minia susitelkė pačiame uoste keleivinėje krantinėje, pertvertoje gana aukšta tvora, „kad publika negalėtų grūstis visai prie kranto ir tokiu būdu trukdyti uosto pareigūnams eiti savo pareigas“. Laivas uoste stovėjo apie pusvalandį ir, paėmęs 40 keleivių, išplaukė į Helsinkį. Laivui rengiantis išplaukti 19.25 val. minia pradėjo laužyti tvorą, atlaužė vartus ir apie 50 asmenų įsiveržė į krantinę. Po perspėjimo liautis iš netoliese stovėjusio ledlaužio „Perkūnas” į minią iš priešgaisrinių vandens švirkštų buvo paleista vandens srovė. Minia, gavusi vandens, pasitraukė šiek tiek atgal, bet nepradėjo skirstytis. Netrukus į „Perkūną” bei į šalia stovinčio „Lietūkio” sandėlio langus pasipylė akmenų kruša. Įvykio vietoje buvusiems raitiems ir pėstiems krašto policijos pareigūnams pradėjus skirstyti minią, įvyko susirėmimas, per kurį policija panaudojo šaunamuosius ginklus. Keletas asmenų buvo sužeisti, iš jų trys – sunkiai. Vienas iš sužeistųjų išvežtas į Raudonojo Kryžiaus ligoninę mirė. Keliolika asmenų buvo lengviau sužeisti akmenimis.

Liudininkų teigimu, jaunuoliams laužiant tvorą ir minioje pasigirdus nacionalsocialistiniams šūkiams bei dainoms, iš uosto darbininkų pusės pasigirdo protestai ir grūmojimai. Tada iš minios į darbininkų pusę buvo paleisti akmenys, o darbininkai atsakę tuo pat.

Liudininkai nurodo, jog muštynių pradžioje Klaipėdos autonomijos policijai paleidus šūvius į orą minia pradėjo skirstytis, bet vėliau ji pradėjo spiestis atgal ir ėmė svaidyti akmenis į pačius krašto policininkus. Krašto policija paleido šūvių ugnį ir sužeidė keletą asmenų, sužeistųjų tarpe pasitaikė daugiausia nekalti, bet smalsesni žiūrovai. Apie pusę dešimtos valandos krašto policijai pavyko išsklaidyti minią, bet dar iki vidurnakčio atskiros riaušininkų grupės vaikščiojo po miestą dainuodamos nacionalsocialistinės dainas, šūkaudamos ir užkabinėdamos praeivius. Buvo išdaužyti langai žydų sinagogai Kepėjų gatvėje. Mėginta pulti saugumo policiją ir išdaužyti langai pravažiuojančiam pašto automobiliui Liepojos gatvėje.

Nuo kulkos žuvo 16 metų amžiaus Žemės banko pasiuntinys Petras Kontautas. Sunkiai sužaloti Juozas Paška ir Uosto valdybos raštinės tarnautojas keturiasdešimtmetis Juozas Juršėnas.

Lietuvos oficiozai Klaipėdos tragediją nušvietė labai kukliai, o Vokietijoje leidžiamas „Naujasis Tilžės keleivis“ šią žinią apskritai ignoravo. Nuosekliai įvykius aprašė tik dienraščiai „Vakarai“ ir socialistų leidinys „Darbininkų balsas“. Čikagoje leidžiamas laikraštis „Draugas“ buvo griežtesnis ir teigė, kad Klaipėdos autonominė policija sudaryta daugiausia iš vokietininkų, kas esą ir paaiškina, kodėl nukentėjo nekalti riaušių stebėtojai lietuviai.

Po riaušių įvyko lietuviškų organizacijų ir visuomenės atstovų pasitarimas, kuriame buvo sudarytas komitetas rūpintis P. Kontauto laidotuvėmis. Komitetui pirmininkavo Erdmonas Simonaitis. Buvo nutarta, kad laidotuvės vyks liepos 2-ąją. Laidotuvių komitetas gavo paraiškas padėti 80 vainikų, tačiau galutinis jų skaičius buvo 120. Laidotuvėse dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Santaros, kurios nariu buvo žuvęs P. Kontautas, centro vadovybė atspausdino ir išleido 1 000 Petro Kontauto atvirukų. Visas tiražas buvo išpirktas dar nepajudėjus laidotuvių eisenai. Buvo išleista ir antra atvirukų laida. Pelnas buvo dedamas į atskirą fondą, iš kurio vėliau buvo norima žuvimo vietoje pastatyti paminklą.

Klaipėdos krašto direktorija po dešimties dienų paskelbė pranešimą, kuriame dėl riaušių apkaltino lietuvius ir žydus. Liepos 8-ąją, popiet, trys kriminalinės policijos valdininkai perėjo Klaipėdos lietuviškus knygynus ir konfiskavo žuvusio Petro Kontauto atminimui išleistas atvirutes, motyvuodami tuo, kad pagal 1874 m. gegužės 7 d. Vokietijos spaudos įstatymą, atvirutėse būtina nurodyti jų leidėją. Iš viso konfiskuotos 165 atvirutės.

Teigiama, kad „Seedienst Ostpreussen” laivų maršrutas per Klaipėdą buvo organizuojamas ir ideologiniu pagrindu. Į Klaipėdą šios linijos garlaiviai per garsiakalbius transliuodavo vokišką patriotinę muziką, mojuodavo savo vėliavomis, demonstratyviai rodydami, kad visos šios žemės – ne lietuvių. Klaipėdos krašto direktorija, atsakinga už saugumo ir tvarkos palaikymą, po birželio 28-osios įvykių kreipėsi į krašto gyventojus, įspėdama laikytis „ramiai ir sumaniai ir vengti susibūrimų“. Liepos 2-ąją ELTA paskelbė pranešimą, kad „Seedienst Ostpreußen“ bendrovė, matydama, prie kokių nepageidaujamų ir nenumatytų įvykių privedė jos laivų: „Tannenberg”, „Preussen” ir „Hansestadt Danzig” lankymasis Klaipėdos uoste, nutarė nutraukti savo laivų susisiekimą su Klaipėda”. Visgi rugpjūčio 2-ąją „Hansestadt Danzig” vėl atplaukė į Klaipėdą. Rengiantis šiam vizitui buvo sustiprintas policijos patruliavimas, ekscesų nekilo.

Šaltiniai

• (LT) Dykovienė, Asta, Tragedijos 80-metis: politinių riaušių kaina, diena.lt, 2018-07-06 05:00
• (LT) Vainorius, Martynas, Klaipėdoje – kruvinos riaušės, Atvira Klaipėda, Svarbu, Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas, 2020-06-27