Klaipėdos herbas

Klaipėdos herbas
LR priimtas 1992-07-01
LSSR priimtas ~1970
LDK priimtas nebuvo

Klaipėdos herbas – Klaipėdos miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybės heraldinis atributas.

Aprašas

Raudoname skyde trys auksiniai bokštai ant auksinio laivo korpuso. Centrinis bokštas aukštesnis, trijų aukštų, durys atvertos. Šoniniai bokštai žemesni, karkasiniai, ant dantytų mūro sienų. Lauke keturios auksinės penkiakampės žvaigždės (po vieną virš šoninių bokštų ir po vieną šoninių bokštų šonuose).

Skydas yra vėlyvosios gotikos formos. Esama kelių Klaipėdos herbo ir jo kilmės šaltinio (antspaudo) siužeto interpretacijų. Vieningai sutariama tik dėl antspaudo datavimo (XIII a. pab. – XIV a. pr.). Antspaudas liudija, kad Klaipėda yra ne tik seniausias savivaldus miestas dab. Lietuvos teritorijoje (Liubeko teisės suteiktos 1257–1258 m.), bet ir turi seniausią heraldinį simbolį.

Heinrich Neu, pirmasis išsamiai analizavęs Klaipėdos heraldiką, jo siužetą siejo su miesto bei pilies gynybine sistema ir Klaipėdos laivyba. Jis teigė, kad centre pavaizduotas pilies vartų bokštas, o šonuose – du miesto įtvirtinimų bokštai, kurie, jo nuomone, yra panašūs į to meto Hanzos prekyboje naudoto laivo (kogo) abiejų galų gynybinius bokštus. H. Neu, matydamas antspaudo apačioje esantį bestiebį neplaukiančio laivo korpusą, tvirtina, esą siekta pavaizduoti tik nebaigtą laivą (tai turbūt ir yra XIII a. Klaipėdos vizijos simbolika). Žvaigždutės neva įprasmina dangaus skliautą (H. Neu jas sieja su navigacija).

Lietuvos heraldikos specialistas Edmundas Rimša visą antspaudo siužetą sieja su XIII a. antrosios pusės Klaipėdos pilies gynybine sistema; šiai sistemai jis linkęs priskirti ir kovinį laivą su medinių konstrukcijų įtvirtinimais, ir žvaigždutes, kurios, pasak E. Rimšos, simbolizuoja pilies gynybą, jos apsaugą naktį.

Istorija

Klaipėdos miesto antspaudas (1446 m.). Skersmuo 75 mm. Valstybinis Prūsijos kultūrinio palikimo slaptasis archyvas, Berlynas

Klaipėdos herbo leitmotyvas, pagal kurį buvo sukurtas dabartinis herbas, aptinkamas ant 1446 m. lapkričio 5 d. datuojamo klaipėdiečių laiško liubekiečiams ir saugomo Liubeke. Laiške rašoma, kad Liubeko laivavedys Hermanas Hoffeneris audros metu patyrė bėdą, laivas buvo sudaužytas, dalis krovinio nuskendo jūroje. Tačiau buvo aptiktas dar senesnis – 1409 m. miesto antspaudas ir Klaipėdos komtūro antspaudas. Išlikusiame apraše užsimenama apie dvi spalvas (raudoną ir geltoną), tiksliai nurodomas jų naudojimas: „Miesto antspaudas yra raudoname fone, jame du laivo bakenai, tarp jų bokštas, apačioje laivo korpusas geltonos spalvos“.

Klaipėdos dizaino centro (dizaineris Kęstutis Mickevičius) pagal seniausių išlikusių miesto antspaudų spaudų (analogiškų 1446 ir 1618 m. 75 mm skersmens didžiųjų antspaudų bei 1605 m. 30 mm skersmens mažojo antspaudo) ikonografiją, perduotą Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centrui prof. Sveno Ekdahlio ir dr. Eckhardo Matthes dėka. Herbo šablonas buvo patvirtintas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. liepos 1 d.

Literatūra

• Heinrich Neu, Das Wappen von Memel. Entstehung und Geschichte, Bonn, 1958.
• Lietuvos heraldika, t. 1, sudarė ir parengė Edmundas Rimša, Vilnius, 1998.
• Edmundas Rimša, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai, Vilnius, 1999.