Pereiti prie turinio

Kizil Irmakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kizil Irmakas
Kizil Irmakas ties Urgiupu
Kizil Irmakas ties Urgiupu
Ilgis 1150 km
Baseino plotas 77 100 km²
Vidutinis debitas 170[1] m³/s
Ištakos Armėnijos kalnynas
Žiotys Juodoji jūra
Šalys Turkijos vėliava Turkija
Vikiteka Kizil Irmakas

Kizil Irmakas arba Kyzylyrmakas (turk. Kızılırmak 'Raudonoji upė'; antikoje – sen. gr. Ἅλυς = Alis, lot. Halys) – ilgiausia Turkijos upė. Prasideda Armėnijos kalnyne, teka į pietvakarius, po to plačiu lanku pasuka į šiaurę, kerta Ponto kalnus ir įteka į Juodają jūrą, suformuoja deltą.

Didžiausi intakai – Devresas, Giok Irmakas (kairieji), Delidžė (dešinysis).

Naudojama drėkinimui, hidroenergijos gamybai, nelaivuojama. Upė vandeningiausias pavasarį. Minta lietaus ir sniego tirpsmo vandeniu.[2]

Didžiausi miestai prie Kizil Irmako – Sivasas ir Bafra.

Hetitai upę vadino Marsantija, upės lankas ribojo Hetitų valstybės branduolį iš vakarų ir pietų. Antikoje upė žymėjo ribą tarp Mažosios Azijos ir likusios Azijos dalies.

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 243
  2. Kızıl Irmak (Kizil Irmãkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006