Kizil Irmakas
| Kizil Irmakas | |
|---|---|
 Kizil Irmakas ties Urgiupu | |
| Ilgis | 1150 km |
| Baseino plotas | 77 100 km² |
| Vidutinis debitas | 170[1] m³/s |
| Ištakos | Armėnijos kalnynas |
| Žiotys | Juodoji jūra |
| Šalys |  Turkija |
 Vikiteka | Kizil Irmakas |
Kizil Irmakas arba Kyzylyrmakas (turk. Kızılırmak 'Raudonoji upė'; antikoje – sen. gr. Ἅλυς = Alis, lot. Halys) – ilgiausia Turkijos upė. Prasideda Armėnijos kalnyne, teka į pietvakarius, po to plačiu lanku pasuka į šiaurę, kerta Ponto kalnus ir įteka į Juodają jūrą, suformuoja deltą.
Didžiausi intakai – Devresas, Giok Irmakas (kairieji), Delidžė (dešinysis).
Naudojama drėkinimui, hidroenergijos gamybai, nelaivuojama. Upė vandeningiausias pavasarį. Minta lietaus ir sniego tirpsmo vandeniu.[2]
Didžiausi miestai prie Kizil Irmako – Sivasas ir Bafra.
Hetitai upę vadino Marsantija, upės lankas ribojo Hetitų valstybės branduolį iš vakarų ir pietų. Antikoje upė žymėjo ribą tarp Mažosios Azijos ir likusios Azijos dalies.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 243
- ↑ Kızıl Irmak (Kizil Irmãkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006