Kirsnos apylinkė
Išvaizda
54°20′š. pl. 23°31′r. ilg. / 54.34°š. pl. 23.51°r. ilg.
Kirsnos apylinkė | ||
Centras | Naujoji Kirsna (1950–1954?) Didžioji Kirsna (1959?–1963) | |
TSRS topografija | ||
Valsčiaus apylinkė | ||
Valsčius | Rudaminos valsčius | |
Apskritis | Lazdijų apskritis | |
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Lazdijų rajonas (1950–1963) | |
Sritis | Kauno sritis | |
Dabartinė seniūnija | ||
Šeštokų seniūnija |
Kirsnos apylinkė (iki 1954 m. Naujosios Kirsnos apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naujosios Kirsnos apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Rudaminos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Lazdijų rajonui.[2] 1954 m. gegužės 25 d. pakeistas apylinkės pavadinimas į Kirsnos apylinkę, taip pat prijungta dalis Komankos apylinkės ir dalis Randiškės apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Kirsnos apylinkė prijungta prie Šeštokų apylinkės.[3]
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
„Kirsnos“ kolūkis [4] | |||
1959-02-01 (Išsamiau) |
24,73 | „Kirsnos“ kolūkis [5] | 9 kaimai |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 72
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 5
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 22–24
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 22–23
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 228