Kiprijono pandemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kiprijono pandemija – maždaug 249–262 m. Romos imperijoje plitusi pandemija, pavadinta pagal ją aprašiusį Kiprijoną, Kartaginos vyskupą.[1] Nėra konkrečiai žinoma, kokios tai ligos pandemija. Labiausiai tikėtini spėjimai yra raupai, pandeminis gripas ar kokie nors Filoviridae šeimos virusai.[2] Pandemiją taip pat vėliau aprašė Pontijus Kartaginietis, Kiprijono biografas, savo veikale „Kiprijono gyvenimas“ (lot. Vita Cypriani). 2014 m. archeologai Egipte atkasė masinę III a. kapavietę žmonių palaikų, apipiltų kalkėmis – tuo periodu naudotomis dezinfekcijai.[3]

Manoma, kad nuo pandemijos mirė apie trečdalis Aleksandrijos gyventojų. Romoje mirdavo apie penkis tūkstančius žmonių per dieną.[4] Kiprijono pandemija buvo vienas iš faktorių, sukėlusių Trečiojo amžiaus krizę, beveik sužlugdžiusią Romos imperiją.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]