Kiprijono pandemija
Kiprijono pandemija – maždaug 249–262 m. Romos imperijoje plitusi pandemija, pavadinta pagal ją aprašiusį Kiprijoną, Kartaginos vyskupą.[1] Nėra konkrečiai žinoma, kokios tai ligos pandemija. Labiausiai tikėtini spėjimai yra raupai, pandeminis gripas ar kokie nors Filoviridae šeimos virusai.[2] Pandemiją taip pat vėliau aprašė Pontijus Kartaginietis, Kiprijono biografas, savo veikale „Kiprijono gyvenimas“ (lot. Vita Cypriani). 2014 m. archeologai Egipte atkasė masinę III a. kapavietę žmonių palaikų, apipiltų kalkėmis – tuo periodu naudotomis dezinfekcijai.[3]
Manoma, kad nuo pandemijos mirė apie trečdalis Aleksandrijos gyventojų. Romoje mirdavo apie penkis tūkstančius žmonių per dieną.[4] Kiprijono pandemija buvo vienas iš faktorių, sukėlusių Trečiojo amžiaus krizę, beveik sužlugdžiusią Romos imperiją.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Kyle Harper. „The Fate of Rome: Climate, Disease, and the End of an Empire“. Princeton University Press. ISBN 978-0691166834.
- ↑ https://www.theatlantic.com/science/archive/2017/11/solving-the-mystery-of-an-ancient-roman-plague/543528/
- ↑ https://www.livescience.com/46335-remains-of-ancient-egypt-epidemic-found.html
- ↑ https://religion.blogs.cnn.com/2014/06/23/how-an-apocalyptic-plague-helped-christianity/ Archyvuota kopija 2020-02-25 iš Wayback Machine projekto.