Kinijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kinijos-Lietuvos santykiai)
 Kinijos–Lietuvos santykiai

Lietuva (oranžinė) ir Kinija (žalia) žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1923 m. vasario 12 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 14 d.
 Prekybos apimtys (2022):[1]
 • Lietuva → Kinija: 99,6 mln. eur.
 • Kinija → Lietuva: 1990 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Lietuva → Kinija: ?
 • Kinija → Lietuva (2022): 1927[2]

Kinijos ir Lietuvos santykiai - tarptautiniai santykiai tarp Kinijos LR ir Lietuvos. Oficialūs diplomatiniai santykiai pirmą kartą užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje, po to, kai tuometė Kinijos Respublika pripažino Lietuvą 1923 m. vasario 12 d.,[3] tačiau kontaktų ne valstybės lygmeniu būta ir anksčiau. 1991 m. rugsėjo 7 d. Kinijos Liaudies Respublika pripažino atsikūrusios Lietuvos nepriklausomybę, o 1991 m. rugsėjo 14 d. buvo atnaujinti diplomatiniai santykiai. Lietuva nuo 1995 m. savo šalies ambasadą turi Pekine, o taip pat garbės konsulą Honkonge, atstovaujantį ir Makao teritoriją.[4] Vilniuje nuo 1992 m. yra įsikūrusi Kinijos Liaudies Respublikos ambasada, kuri 2021 m. lapkričio mėn., pažeminus dvišalių santykių lygį, buvo pervadinta į Kinijos Liaudies Respublikos reikalų patikėtinio biurą.[5]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Pasaulio prekybos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų narės. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė. Dabartinis pirmininkas – Algirdas Butkevičius.[6]

2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 401 Kinijos pilietis.[7] Tuo tarpu Kinijoje neoficialiais duomenimis gyvena apie 200 Lietuvos piliečių (2020 m.)[8]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kontaktai LDK ir ATR laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių domėjimosi Kinija pradžia galima laikyti XVI a., kuomet kurdami Vilniaus Universitetą jėzuitai užsibrėžė skleisti mokslą bei katalikybę ne tik LDK, bet ir Kinijoje.[9] XVII a. Kinijoje apsilankė lietuvis jėzuitų vienuolis Andrius Rudamina, persikėlęs iš Indijos į Mingų imperiją (tuomet Portugalijos imperijai priklaususią Makao ir Handžou). Kinijoje parašė keletą asketizmo veikalų, mirė Fudziano provincijoje. Anot Makao misionieriavusio Jono Levickio, buvęs labai gerbiamas ir net garbinamas vietinių. Lietuvių ikonografijoje A. Rudamina vaizduotas kiniškais rūbais arba su Kinijos peizažu fone.[10]

Pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir kinų 1795-1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors apie pirmuosius kontaktus tarp lietuvių ir kinų informacijos nėra apstu, spėjama, kad pirmieji lietuviai į Kinijoje esantį Harbiną pateko po 1864 m. sukilimo numalšinimo.

Antroji migracijos iš Lietuvos į Kiniją banga siejama su Rytų Kinijos geležinkelio tiesimu XIX a. pab., o vėliau sekė daugiausiai pabėgėliai 1902-1905 m. ir pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu.[11]

1919-1940 m. laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvą Kinija pripažino 1923 m. Yra duomenų, kad Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir vienas Čindau mieste gimęs kinas, prisistatęs Petru Činša (g. 1896-1930), kaip savanoris-kūrėjas į būrius įstojęs 1919 m. liepos 21 d. ir vedęs Skaudvilės valsčiaus Kvošių kaime gimusią Teklę. Mūšiuose sužeistas. 1929 m. buvo apdovanotas Savanorio-kūrėjo medaliu.[12]

Harbine tarpukariu veikė stipri lietuvių bendruomenė (įvairiais duomenimis iki 2000 asmenų, nemaža dalis jų - litvakai), buvo įsteigtas konsulatas. Tarpukariu veikusi Harbino lietuvių draugija vykdė informacinę veiklą, telkė lietuvius nacionalinių švenčių proga, buvo įsteigusi biblioteką, mokyklą, chorą, rengė teatro vaidinimus, leido laikraštį. Švenčių proga buvo rengiamos eitynės Harbino gatvėmis.[13]

Tarpukario spaudoje buvo aprašomi kai kurie įvykiai tuometėje Kinijoje, ypač pilietinis bei karas su Japonija. Pilietinio karo atveju demonstruotas šioks toks prielankumas Čiang kai Šeko armijai, net ir Baltojo teroro metais, paprastai pateiktų asmeninių žurnalistų įžvalgų nebūdavo. 1933 m. spalio 19 d. pirmame Lietuvos žinių laikraščio puslapyje išspausdintas straipsnis apie britams priklausiusiame Šanchajuje mirtimi nubaustą lietuvę: „Vakar (spalio 18 d.) vyriausiasis britų teismas Šanchajuje rado anglų pavaldinio, bet lietuvių kilmės našlę Katherine Hadley, kaltą užmušus į atsargą pasitraukusį jūros kapitoną Valter Youngs. Teismas ją nuteisė mirti, bet paragino jos pasigailėti“.[14]

Sovietinės okupacijos laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietinė okupacija nutraukė tiesioginius santykius tarp Kinijos ir Lietuvos, ryšiai buvo palaikomi Sovietų Sąjungos ir Kinijos dvišaliu pagrindu. Nors Kinija de jure nepripažino Baltijos šalių okupacijos, de facto vertino jas kaip Sovietų Sąjungos kontroliuojamas teritorijas.[15] Kontaktai tarp Kinijos ir Lietuvos buvo pavieniai ir sporadiški, o jų dar labiau sumažėjo išaugus priešpriešai tarp Kinijos ir Sovietų Sąjungos. Kinija buvo viena iš nedaugelio socialistinių valstybių, nepripažinusių Baltijos šalių okupacijos teisėtumo. 1964 metais Baltijos valstybių aneksiją nurodė kaip neteisėtą Sovietų Sąjungos teritorinių įgijimo pavyzdį, o 1974 m. gegužės 11 d. Jungtinėse Tautose išplatino spaudos pranešimą, kur kaip protesto prieš „sovietų revizionistų nacionalinę priespaudą“ pavyzdys nurodyti 1972 m. Kaune vykę antisovietiniai protestai.[16]

Kita vertus, 1980-ųjų pabaigoje, suaktyvėjus Baltijos šalių nepriklausomybės judėjimams, Kinija į juos žiūrėjo nepalankiai, nes manė, kad tai gali paskatinti pačios Kinijos viduje esančių etninių grupių emancipaciją. Nepaisant to, Kinija gan greitai užmezgė santykius su naujai įsikūrusiomis postsovietinėmis valstybėmis, bijodama, kad delsimas leistų Taivanui užmegzti diplomatinius ryšius pirmesniam ir taip sustiprinti savo tarptautinę poziciją.[17]

Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1991 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje išleistas Pekine 2008 m. vykusioms olimpinėms žaidynėms skirtas pašto ženklas.
Kinijoje 2016 m. išleistas proginis vokas, skirtas pažymėti dvišalių santykių 25-metį.
Dalia Grybauskaitė ir Si Dzinpingas 2018 m. lapkričio mėn. Šanchajuje.

Kinija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d., dieną po to, kai tai padarė ir TSRS. Tais pačiais metais užmegzti diplomatiniai santykiai. 1992 m. sausio 30 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo. Tais pačiais metais Vilniuje atidaryta Kinijos ambasada, o Lietuva ambasadą Pekine atidarė 1995 m.

2000 m. rugsėjo 5 d. Lietuvoje lankėsi tuometinis Kinijos parlamento pirmininkas ir buvęs šalies premjeras Li Peng. Vizitas buvo planuotas dviem dienoms, bet užtruko tik dvi su puse valandos ir įvyko svečiui bei lydinčiai delegacijai nepaliekant Vilniaus oro uosto pastato. Vizito sutrumpinimo priežastimi buvo įvardytas tuo metu Seime vykęs renginys, skirtas komunizmo nusikaltimams įvertinti. Su Li Peng oro uoste susitiko tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Lauke tuo metu buvo surengtas Tibeto nepriklausomybės rėmėjų piketas.[18]

2002 m. birželio 16-17 d. Lietuvoje lankėsi Kinijos prezidentas Dziang Dzeminas.[19] 2012 m. kovo 27–30 dienomis Kinijoje su oficialiu vizitu viešėjo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, susitiko su Kinijos gynybos ministru Guanglie Liang ir pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.[20] Tų pačių metų liepos 9–10 d. įvyko atsakomasis vizitas – Lietuvoje lankėsi Kinijos centrinio karinio komiteto vicepirmininkas Xu Caihou, delegaciją priėmė ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė.[21]

2015 m. birželio mėn. prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą atvykusiu Kinijos vicepremjeru Žangu Gaoliu.[22] 2016 m. kovo mėn. Kinijoje vykstančiame Azijos verslo ir politikos forume lankėsi tuometis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kur susitiko su šios šalies premjeru Li Kečiangu.[23] Tų pačių metų rugsėjį, pažymint santykių 25-metį, Kinijos paštas išleido kartu su Lietuvos ambasada Kinijoje parengtą proginį voką.[24] 2017 m. balandžio mėn. Lietuvoje viešėjo Kinijos parlamento pirmininkas Zhang Dejiang, susitiko prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Sauliu Skverneliu, Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.[25] 2018 m. lapkričio mėn. lankydamasi Kinijos importo parodoje Šanchajuje, su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė.[26]

Įtampos ir santykių krizė (nuo 2019 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradedant 2019 m. Lietuvos–Kinijos santykiuose ėmė kilti įtampos, VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime paminėjus Kiniją,[27] kylant įtarimams dėl Huawei įrangos saugumo,[28] bei įvykus konfliktui Vilniuje vykusiame mitinge, skirtame palaikyti protestus Honkonge.[29] Prie dvišalių santykių pablogėjimo prisidėjo ir 2021 m. gegužę paskelbtas Lietuvos pasitraukimas iš 2012 m. įkurto Bendradarbiavimo tarp Kinijos ir vidurio bei rytų Europos šalių formato, dar žinomo 17+1 pavadinimu,[30] bei planai atidaryti verslo atstovybę Taivane,[31] o tuo pačiu ir priimti Taivano atstovybę Lietuvoje.[32] Pastarieji Lietuvos ir Taivano suartėjimo žingsniai tapo argumentu 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kinijai iš Lietuvos atšaukti savo ambasadorių ir pareikalauti, kad Lietuva tą patį padarytų su savo ambasadoriumi Pekine.[33] Tokį žingsnį Lietuva žengė rugsėjo 3 d., atšaukdama dar nei metus pareigų Kinijoje nėjusią ambasadorę Dianą Mickevičienę.[34] Lapkričio 22 d., praėjus trims dienoms po Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje, Kinija išreiškė savo nepasitenkinimą pažemindama diplomatinių santykių su Lietuva lygmenį – vietoje ambasadorių abi puses galės atstovauti tik reikalų patikėtiniai.[35] Gruodžio viduryje visi Lietuvos atstovybės Kinijoje darbuotojai paliko Pekiną ir grįžo į Lietuvą, tiesioginis ambasados paslaugų teikimas buvo suspenduotas.[36]

Tibeto problema ir Lietuvos santykiai su Tibeto vyriausybe tremtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos–Tibeto santykiai.

Nors Lietuva oficialiai palaiko vienos Kinijos politiką, neoficialiu lygmeniu palaikomi draugiški santykiai su Tibeto vyriausybe tremtyje. Tuometis Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama XIV buvo pirmasis valstybės lyderis, pasveikinęs Lietuvą su nepriklausomybe – dar 1990 m. balandžio 4 d. buvo gauta telegrama[37] (palyginimui pirmosios Lietuvą pripažinusios Moldavijos TSR tai padarė 1990 m. gegužės 31 d., Islandija – 1991 m. vasario 11 d.), o 1991 m. apsilankė Lietuvoje, kur susitiko su šalies vadovu prof. Vytautu Landsbergiu ir katalikų bažnyčios hierarchais. Iš viso Lietuvoje Dalai Lama yra lankęsis keturis kartus, jo atvykimas paskatina pasipiktinimus iš Kinijos pusės.[38]

Dalai Lamos vizitai Lietuvoje:

  1. 1991 m. spalio mėn.: lankėsi Seime, susitiko su Aukščiausiosios tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchais.
  2. 2001 m. birželio 23–27 d.: susitiko su Seimo nariais, Vilniaus meru Artūru Zuoku, kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, viešėjo Kaune, neoficialiam pokalbiui susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi.[39]
  3. 2013 m. rugsėjo 11–14 d.: lankėsi Seime, buvo oficialiai priimtas Vilniaus mero Artūro Zuoko, buvusio prezidento Valdo Adamkaus, neoficialiai susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, skaitė vieša paskaitą.[40]
  4. 2018 m. birželio 12–15 d.: susitiko su Seimo nariais, lankėsi Užupyje, Tibeto skvere, skaitė paskaitą Vilniaus universitete, susitiko su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.[41][42]

Tibeto garbei Lietuvoje du skverai pavadinti Tibeto vardais – Užupyje Vilniuje ir centrinėje Kauno dalyje. Užupyje konstitucijų alėjoje yra ir į tibetiečių kalbą išversta Užupio respublikos konstitucija.

Tibeto egzilinę vyriausybę Lietuvoje atstovauja Čionpelis Ceringas, Tibeto vyriausybės tremtyje atstovas Šiaurės Europai, Baltijos šalims ir Lenkijai. Nors vis silpnėjanti, Seime veikia Laikinoji Solidarumo su tibetiečiais grupė, vadovaujama TS-LKD nario Andriaus Navicko, sudaryta iš 5 narių.[43]

Politiniai ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seime nuo 1998 m. veikia Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė.[44] Jos vadovai: Algirdas Butkevičius (nuo 2020 m.), Kęstutis Glaveckas (2008–2020 m.), Česlovas Juršėnas (1998–2008 m.).[45]

Tarp Vilniaus ir Guangdžou bei tarp Kauno ir Siameno yra pasirašyta miestų partnerystė.

Aukščiausio lygio susitikimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinijos prezidento Dziang Dzeminio vizitas Lietuvoje 2002 m.

Lietuvos prezidentai Kinijoje viešėjo tris kartus:

Kinijos prezidentai Lietuvoje lankėsi vieną kartą:

Visuomeniniai ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus universitete veikia Konfucijaus institutas. Kinų kalbos galima mokytis Vilniaus Universitete ir VDU, taip pat VGTU inžinerijos licėjuje.[50]

Ekonominiai ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastaraisiais metais Lietuvos ir Kinijos ekonominiai ryšiai stiprėja. Lietuvos vyriausybė yra išskyrusi Kiniją kaip vieną prioritetinių eksporto rinkų.[51] 2013 m. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Kinijos privataus verslo įmonių asociacija.

Ekonominiai ryšiai tapo įtempti 2021 m. pabaigoje Lietuvai leidus Vilniuje įsteigti Taivano atstovybę: Lietuvos verslininkai informavo susiduriantys su įvairiomis problemomis įvežant prekes į Kiniją, šalis buvo apkaltinta įvedusi Lietuvai neoficialias sankcijas ir vykdanti boikotą. 2022 m. sausį su ES palaikymu buvo kreiptasi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos diskriminacinės prekybos politikos prieš Lietuvą.[52]

Lietuvos prekyba su Kinija (mln. Eur):[53][54][55][56][57][58][59]

Metai 2005 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023
Eksportas 11,1 27,7 57,6 66,6 88,3 102,1 102,4 123,2 179,1 189 277 300 227,9 99,6 145,8
Importas 291,2 430,4 451,5 531,3 565,1 666,1 725,3 708,2 822,9 855 928 1200 1570 1986 1707

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[60] 2020[61] 2021[8] 2022[62] 2023[7]
Kinijos piliečių skaičius Lietuvoje 368 494 519 438 401
Metai 2013[60] 2019[61] 2020[8]
Lietuvos piliečių skaičius Kinijoje 127 300[a] 200[b]
  1. ↑ neoficialūs duomenys
  2. ↑ neoficialūs duomenys

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turistų iš Kinijos skaičius Lietuvoje sparčiai augo iki 2020 m., jie buvo vieni iš daugiausiai išleidžiančių buvimo šalyje metu.[63] Pradedant 2020 m., atvykstamasis turizmas buvo stipriai paveiktas COVID-19 pandemijos ir sumažėjo dešimtimis kartų.

Į Lietuvą atvykstančių kinų turistų skaičius:[64][65][66][67][68][69][70]

Metai 2005 2008 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023
Turistai 162 1900 3309 5522 6124 5591 7015 9568 11 987 15 996 19 300 21 135 1145 775 1927 5184

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinijos ambasada Vilniuje, Algirdo g. 36

Lietuvos Kinijoje:

  1. Ginutis Voveris (1997–2001 m.)
  2. Artūras Žurauskas (2001–2006 m.)
  3. Rokas Bernotas (2006–2010 m.)
  4. Lina Antanavičienė (2010–2015 m.)
  5. Ina Marčiulionytė (2015–2020 m.)
  6. Diana Mickevičienė[71] (nuo 2020 m. lapkričio mėn.; po atšaukimo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki gruodžio 15 d. ambasadai vadovavo laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė)

Kinijos Lietuvoje:

  1. Pei Yuanying (1992–01 – 1992–03, rezidavo ne Lietuvoje)
  2. Chen Di (1992–04 – 1993–08, rezidavo ne Lietuvoje)
  3. Wang Zhaoxian (1993–09 – 1998–08)
  4. Guan Hengguang (1998–09 – 2002–02)
  5. Chen Yuming (2002–03 – 2005–01)
  6. Yang Xiuping (2005–01 – 2007–12)
  7. Tong Mingtao (2008–01 – 2011–12)
  8. Liu Zengwen (2012–01 – 2015–03)
  9. Wei Ruixing (2015–04 – 2018–01)
  10. Shen Zhifei (kin. 申知非) (2018–02 – 2021–08, atšauktas po diplomatinių santykių statuso sumažinimo)
  11. Qu Baihua (reikalų patikėtinis, 2021–08 – 2023–08)
  12. Huang Xuehu (reikalų patikėtinis, nuo 2023 m. rugsėjo mėn.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Kinija Archyvuota kopija 2021-02-25 iš Wayback Machine projekto., LR Užsienio reikalų ministerija
  2. ↑ Lietuvos turizmo statistika Archyvuota kopija 2021-06-03 iš Wayback Machine projekto., Keliauk Lietuvoje
  3. ↑ LIETUVOS PRIPAŽINIMAS DE FACTO IR DE JURE (Šaltiniai.info)
  4. ↑ Garbės konsulai Kinijoje Archyvuota kopija 2019-06-26 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos ambasada Kinijoje
  5. ↑ Pekinas apsiskaičiavo? Ką reiškia Lietuvos diplomatų išvykimas iš Kinijos, LRT.lt, 2021-12-17
  6. ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė
  7. ↑ 7,0 7,1 Migracijos metraštis 2022, Migracijos departamentas prie VRM
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  9. ↑ Vyšniauskas, Marius. Naujienos iš Kinijos lietuviškoje tarpukario spaudoje (kamane.lt)
  10. ↑ Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009 – 1795, Vilnius, 2005, 365 p.
  11. ↑ Lietuviai Kinijoje XIX a.–1940 m.
  12. ↑ Savukynas, Virginijus. Istorijos detektyvai. Kinas kovojęs už Lietuvą. Laida išleista 2018 m. balandžio 7 d.
  13. ↑ [1] Archyvuota kopija 2019-07-02 iš Wayback Machine projekto.
  14. ↑ Šanchajuje nubausta mirtimi lietuvė // Lietuvos žinios, 238 nr., 1933, spalio 19 d., 1 p.
  15. ↑ Mälksoo, Lauri (2003). Illegal Annexation and State Continuity: The Case of the Incorporation of the Baltic States by the USSR. Leiden – Boston: Brill.
  16. ↑ Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 220. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)
  17. ↑ Tubilewicz, C. (2007). Taiwan and Post-Communist Europe. Taylor & Francis, p. 88-89
  18. ↑ Politinė pompastika patyrė fiasko, delfi.lt, 2000-09-05
  19. ↑ [2] Archyvuota kopija 2018-10-16 iš Wayback Machine projekto.
  20. ↑ Krašto apsauga, Nr. 6 (229) Archyvuota kopija 2012-11-12 iš Wayback Machine projekto., p. 1–2
  21. ↑ Krašto apsauga, Nr. 12 (235) Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto., p. 1–2
  22. ↑ Stiprėja ekonominiai Lietuvos ir Kinijos ryšiai Archyvuota kopija 2018-10-17 iš Wayback Machine projekto., lrp.lt
  23. ↑ Vizitas Kinijoje: A. Butkevičius susitiko su Kinijos premjeru (lrt.lt)
  24. ↑ Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių 25-mečiui – proginis vokas Archyvuota kopija 2017-03-21 iš Wayback Machine projekto., LR URM, 2016.09.14
  25. ↑ Skvernelis: nors ir investuoja atsargiai, kinai labai domisi Klaipėdos uostu, Verslo žinios, 2017-04-14
  26. ↑ Prezidentė pradeda darbo vizitą Kinijoje Archyvuota kopija 2020-10-20 iš Wayback Machine projekto., LR Prezidentūra, 2018-11-04
  27. ↑ Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2019 Archyvuota kopija 2021-05-24 iš Wayback Machine projekto., Vidaus saugumo departamentas
  28. ↑ Augant įtampai dėl „Huawei“, S. Skvernelis priėmė Kinijos ambasadorių, Verslo žinios, 2019 m. kovo 30 d.
  29. ↑ Vilniuje per Honkongo mitingą konfliktą sukėlusiems kinams skirtos 15 eurų baudos, 15min.lt, 2019 m. rugpjūčio 28 d.
  30. ↑ Lietuva pasitraukė iš Kinijos „17+1“ bloko Rytų Europoje, tai daryti ragina ir kitas ES šalis, lrt.lt, 2021 m. gegužės 22 d.
  31. ↑ Lietuva šiemet ketina atidaryti verslo atstovybę Taivane, Verslo žinios, 2021 m. kovo 4 d.
  32. ↑ Dar vienas niuksas Kinijai: Taivanas steigia atstovybę Lietuvoje, 15min.lt, 2021 m. liepos 20 d.
  33. ↑ Kinija atšaukia ambasadorių Lietuvoje, reikalauja Vilniaus atšaukti pasiuntinį iš Pekino, LRT, 2021.08.10
  34. ↑ Patvirtinta: Lietuvos ambasadorė Kinijoje grįžta konsultacijoms, LRT.lt, 2021-09-03
  35. ↑ Kilus ginčams dėl Taivano, Kinija apribojo diplomatinį atstovavimą su Lietuva, LRT, 2021–11–21
  36. ↑ Lietuvos atstovybė Kinijoje – tuščia: diplomatai grįžo namo, 15min.lt, 2021-12-15
  37. ↑ Dalai Lamos vizitą organizuojanti Rūta Norkutė: „Jis pirmasis pasveikino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, o dabar mūsų politikai bijo su juo susitikti“
  38. ↑ Dalai Lama atvyko į Lietuvą, Verslo Žinios, 2018-06-12
  39. ↑ Dalai Lama baigė viešnagę Lietuvoje, Delfi.lt, 2001 m. birželio 27 d.
  40. ↑ D. Grybauskaitė pakeitė poziciją ir „privačiai“ susitiko su Dalai Lama, Bernardinai.lt, Rugsėjo 11 d., 2013
  41. ↑ Vilniuje besilankantis Dalai Lama: šis amžius turi tapti taikos amžiumi, 15min.lt, 2018 m. birželio 14 d.
  42. ↑ Seimo nariai ir V. Landsbergis susitiko su Dalai Lama, diena.lt, 2018-06-14
  43. ↑ Laikinoji Solidarumo su tibetiečiais grupė Archyvuota kopija 2019-08-06 iš Wayback Machine projekto., LRS
  44. ↑ Dėl Seimo parlamentinės ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupės pirmininko ir jo pavaduotojų patvirtinimo, LR Seimas, 1998-07-01
  45. ↑ Ankstesnės kadencijos, LR Seimas
  46. ↑ Rengiamas Kinijos prezidento vizitas į Lietuvą, delfi.lt, 2002 m. kovo 29 d.
  47. ↑ H.Jintao: "treneris Jonas" Kinijoje žinomas geriausiai, Delfi.lt, 2006-09-27
  48. ↑ Prezidentė pradeda darbo vizitą Kinijoje Archyvuota kopija 2020-10-20 iš Wayback Machine projekto., LR Prezidentūra, 2018-11-04
  49. ↑ [3] Archyvuota kopija 2018-10-16 iš Wayback Machine projekto.
  50. ↑ Vilniaus M. Daukšos vidurinėje mokykloje atidaryta pirmoji Lietuvoje kinų kalbos klasė (tv3.lt)
  51. ↑ Vyriausybė pritarė eksporto plėtrą skatinantiems veiksniams, nustatydama tikslines rinkas Archyvuota kopija 2018-10-16 iš Wayback Machine projekto., lrv.lt
  52. ↑ ES kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos varžymų importui iš Lietuvos, LRT, 2022–01–27
  53. ↑ China–Lithuania bilateral trade review, verslilietuva.lt
  54. ↑ Lietuvos–Kinijos užsienio prekybos apžvalga, enterpriselithuania.com
  55. ↑ S.Skvernelis: tikimės į Kiniją eksportuoti lietuviškus grūdus, 15min.lt
  56. ↑ Kinija Archyvuota kopija 2018-12-14 iš Wayback Machine projekto., Verslios Lietuvos eksporto gidas
  57. ↑ Kiniją domina ne tik lietuviškas pienas, bet ir lazeriai, alkas.lt, 2019 06 08
  58. ↑ Eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas Archyvuota kopija 2019-07-02 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos statistikos departamentas
  59. ↑ [4] Archyvuota kopija 2021-02-25 iš Wayback Machine projekto., LR Užsienio reikalų ministerija
  60. ↑ 60,0 60,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  61. ↑ 61,0 61,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  62. ↑ Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  63. ↑ V. Sinkevičius: turizmo ir prekybos sektoriuje su Kinija pasiektas lūžis, 2018-06-04, diena.lt
  64. ↑ Turizmas Lietuvoje 2006, Lietuvos statistikos departamentas
  65. ↑ Turizmas Lietuvoje 2011, Lietuvos statistikos departamentas
  66. ↑ Turizmas Lietuvoje 2014 Archyvuota kopija 2019-01-21 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos statistikos departamentas
  67. ↑ Turizmas Lietuvoje 2017 Archyvuota kopija 2019-08-19 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos statistikos departamentas
  68. ↑ Rekordiniai metai Lietuvos turizmui Archyvuota kopija 2021-07-09 iš Wayback Machine projekto., Keliauk Lietuvoje
  69. ↑ 2019 m. Lietuvos turizmo statistika Archyvuota kopija 2020-02-24 iš Wayback Machine projekto., Keliauk Lietuvoje
  70. ↑ Turizmo statistika, Keliauk Lietuvoje
  71. ↑ Prezidentas suteikė įgaliojimus Lietuvos ambasadoriams Kinijoje ir PAR Archyvuota kopija 2022-02-17 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2020–11-24

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kinijos_ir_Lietuvos_santykiai&oldid=7231070"