Kingo sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 39°52′ p. pl. 143°59′ r. ilg. / 39.867°š. pl. 143.983°r. ilg. / 39.867; 143.983

Salos palydovinė nuotrauka

Kingo sala (angl. King Island) – sala Baso sąsiaryje, tarp Australijos ir Tasmanijos. Priklauso Australijai, Tasmanijos valstijai. Plotas 1098 km². Salos paviršius kalvotas, aukštis siekia 162 m (Gentle Annie k.). Veši eukaliptų miškai. Seniau Kingo saloje gyveno XIX a. endeminiai Kingo salos emu (Dromaius novaehollandiae minor).

2013 m. saloje gyveno ~1800 gyventojų. Verčiamasi žemės ūkiu (žirniai), gyvulininkyste (galvijai, avys), kalnakasyba (volframo rūda), turizmu.[1] Pagrindinė gyvenvietė ir uostas – Karis (Currie, 746 gyv.).

1799 m. Kingo salą atrado britų ruonių medžiotojas kapitonas Rydas. Sala pavadinta Naujojo Pietų Velso gubernatoriaus Philip Gidley King garbei. 1800 m. dėl salos vyko varžybos tarp britų ir prancūzų. 1861 m. čia pastatytas 48 m aukščio Vikamo pusiasalio švyturys. Iki XIX a. pab. Kingo saloje apsistodavo tik ruonių medžiotojai. Pradėjus vystyti žemės ūkį įkurta Kario kolonija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kingo sala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006