Kinų kambarys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Kinų kambario argumentas – John Searle sukurtas minties eksperimentas. Paprastai yra manoma, kad jei mašina išlaiko Tiuringo testą, tai galima ją laikyti mąstančia, taip pat kaip mąsto žmogus. Stipraus dirbtinio intelekto šalininkai mano, kad žmogaus smegenys yra ne kas kita, kaip kompiuteris, o mąstymas yra tiesiog programa. Taip pat dažnai manoma, kad sistemos, sugebančios parodyti tokio mąstymo sugebėjimus galėtų mums padėti paaiškinti žmogaus mintis. Taip pat manoma, kad biologinė materija, iš kurios sudarytos žmogaus smegenys yra nebūtinos mąstymui. J. Searle apibendrina šiuos argumentus, kuriems jis nepritaria, tokiu būdu: kompiuteris nėra tiesiog proto tyrinėjimams skirtas įrankis; tiksliau, tinkamai užprogramuotas kompiuteris iš tikrųjų yra protas, ta prasme, kad kompiuteris su tam tikromis programomis gali turėti supratimo ir pažinimo būsenas.

Eksperimentas[taisyti | redaguoti kodą]

Kinų kambario eksperimente, žmogus, kuris nesupranta kinų kalbos sėdi kambaryje į kurį paduodami užrašyti kiniški hieroglifai. Kambaryje taip pat yra knyga, kurioje yra sudėtinga aibė taisyklių (surašytų anksčiau), skirtų manipuliuoti ir išvesti kitus hieroglifus iš kambario. Tai būtų daroma mechaniniu pagrindu: „kai pamatai simbolį X, parašyk simbolį Y“. Mintis yra ta, kad kiniškai kalbantis žmogus paduotų į kambarį kiniškai užrašytus klausimus ir atitinkami atsakymai išeitų iš kambario taip, jog ne kambaryje esančiam žmogui atrodytų, jog kambaryje yra kinų kalbą mokantis žmogus.

J. Searle įsitikinimu, tokia sistema greičiausiai išlaikytų Turing testą, tuo tarpu asmuo, sėdintis kambaryje ir manipuliuojantis simboliais akivaizdžiai nežinotų kinų kalbos. Tokiais motyvais yra bandoma sugriauti stipraus dirbtinio intelekto šalininkų tvirtinimus.

Kiniško kambario motyvas „užpuola“ du stipraus dirbtinio intelekto šalininkų tvirtinimus. Pirmas tvirtinimas yra tas, kad sistema, sugebanti išlaikyti Tiuring testą supranta įeitį ir išeitį. Akivaizdu, kad kinų kambario atveju žmogus sėdintis kambaryje nė nenutuokia apie ką yra įeinantys hieroglifai. Antras tvirtinimas yra, kad Tiuring testą išlaikanti sistema galėtų paaiškinti žmogaus mąstymą. Akivaizdu, kad kinų kambario atveju apie jokį mąstymą negali būti nė kalbos.

Esminis argumentas čia yra skirtumas tarp sintaksės ir semantikos. Kambarys gali manipuliuoti simboliais pagal taisykles, kurios yra surašytos knygoje. Tokiu būdu kambario elgseną galima apibūdinti sintaksinėmis taisyklėmis. Tačiau šiuo atveju nėra jokios kalbos apie manipuliuojamų simbolių supratimą, t. y. jų semantiką.

Akivaizdu, kad sintaksė nėra pakankama norint turėti semantiką. Taip pat sunku pasakyti ko trūksta sintaksiniam supratimui, norint pasiekti semantinį. J. Sarle šioje vietoje kaip kandidatus pasiūlo sąmonę, intencingumą, subjektyvumą.

Prielaidos[taisyti | redaguoti kodą]

1984 m. J. Sarlie formaliau suformuluoja kinų kambario argumentus. Išvardijamos keturios prielaidos:

  • smegenys sukelia mintis
  • sintaksė nėra pakankama semantikai
  • programos yra aprašomos formaliomis, sintaksinėmis taisyklėmis
  • protas turi semantinį pagrindą

Išvados[taisyti | redaguoti kodą]

Išvardijamos trys išvados:

  • Jokia kompiuterinė programa pati savimi negali suteikti sistemai mąstymo. Programos nėra protai.
  • Būdas, kuriuo smegenys sukelia mintis negali būti ekvivalentus vien tik kokiai nors veikiančiai programai
  • Bet kas kitas, kas sukelia mintis turėtų turėti priežastines galias ne mažesnes, nei turi protas

Šios išvados, anot autoriaus yra „labai grubios“.

Papildomam skaitymui[taisyti | redaguoti kodą]

  • David Cole, „The Chinese Room Argument“, „The Stanford Encyclopedia of Philosophy“ (Winter 2012 Edition), Edward N. Zalta (red.), [1]