Kilinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kilinė
Kilinės panorama
Kilinės panorama
Aukštis 2376 m
Žemynas Europa
Šalys Graikijos vėliava Graikija
Koordinatės 37°56′23″ š. pl. 22°23′49″ r. ilg. / 37.93972°š. pl. 22.39694°r. ilg. / 37.93972; 22.39694

Kilinė, arba Kilini (gr. Κυλλήνη), dar žinomas kaip Zirija (gr. Ζήρια) – kalnas Peloponeso pusiasalyje, Graikijoje, priklauso Korintijos nomui. Tai antras pagal aukštį kalnas Peleponeso pusiasalyje, virš jūros lygio iškilęs 2376 m, ir keturioliktas Graikijoje. Kilinė pagarsėjusi kaip dievo Hermio gimtinė. Kilinė yra netoli istorinės Arkadijos ir Achajos sienos. Kalnas yra į vakarus nuo Korinto, į šiaurę nuo Tripolio. Ties 908 m yra observatorija.

Didžioji kalno dalis yra nederlinga ir akmeninga, bet iki 2000 m plyti miškai. Kilinės flora yra turtinga, joje yra daug endeminių augalų rūšių.

Mitologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilinė graikų mitologijoje – Olimpo dievo Hermio gimtinė. Kalno tarpeklyje nimfa (plejadė) Maja suartėjo su dievų valdovu Dzeusu, kuriam pagimdė Hermį. Jis gimė šventame urve, kuris minimas Homero „Himne Panui“ kaip Kileniumas. Seniau ant viršūnės buvo pastatyta šventykla ir statula Hermiui. Kilinė taip pat yra ir visų plejadžių gimtinė.

Kilinė buvo kalnų nimfa, oreadė, kuri įsimylėjo Pelasgą, pirmąjį Arkadijos karalių.

Pasak Pauzanijo, Elidėje buvo uostas prie Alfijo žiočių, vadinamas Kiline, kur buvo pavaizduotas Hermis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]