Kijevo zoologijos sodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kijevo zoologijos sodas
Pagrindiniai įėjimo vartai
Pagrindiniai įėjimo vartai
TipasZoologijos sodas
Geografinė padėtis50°27′15″š. pl. 30°27′46″r. ilg. / 50.454167°š. pl. 30.462778°r. ilg. / 50.454167; 30.462778Koordinatės: 50°27′15″š. pl. 30°27′46″r. ilg. / 50.454167°š. pl. 30.462778°r. ilg. / 50.454167; 30.462778
Plotas34 ha
Įkurtas1909 m.
ValdytojasKijevo miestas
Lankytojai477 613 (2013 m. spalį)
Kita informacijaEARAZA
Svetainėwww.zoo.kiev.ua
AdresasKijevas, Ukraina Ukraina

Kijevo zoologijos sodas (ukr. Київський зоопарк) – zoologijos sodas Ukrainoje, Kijeve. Įsikūręs miesto centre, užima 34 ha teritoriją. Sodo kolekcija apima daugiau kaip 3000 gyvūnijos atstovų iš viso pasaulio, įskaitant žinduolius, paukščius, gyvates, žuvis ir vabzdžius. Teritorijoje auga daugiau kaip 130 rūšių medžių ir krūmų.

Pašto ženklas 100 metų jubiliejui (2009)
Moneta 100 metų jubiliejui
Liūtai
Prževalskio arkliai
Raganosis
Vandens paukščiai

Kijevo zoologijos sodas taip pat veikia kaip mokslinių tyrimų centras, kurio specialistai atlieka retų ir nykstančių rūšių gyvūnų aklimatizacijos tyrimus, be kitų, amūrinio tigro, bizono, Prževalskio arklio ir kt. Įstaiga yra Eurazijos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EARAZA) narė.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevo zoologijos sodas buvo įkurtas 1909 m. Gamtos mylėtojų draugijos ir finansuojamas privačiomis aukomis. Iš pradžių zoologijos sodui buvo sunku išgyventi, neturėjo didesnio gyvūnų skaičiaus: buvo tik 17 rūšių. Pirmąją žiemą gyvūnams teko praleisti Kijevo geležinkelio maisto sandėlyje, nes zoologijos sodo steigėjai nerado tinkamesnio prieglobsčio. Kurį laiką zoologijos sodo augintiniai praleido universiteto botanikos sode, tačiau kiekvieną mėnesį daugėjo gyvūnų, jiems nebuvo pakankamai vietos, o kartais kai kurie iš jų gasdino universiteto studentus ir profesorius. Tik po 4 metų po zoologijos sodo įkūrimo miesto pakraštyje buvo suteikta gana didelė teritorija. Čia pirmieji gyvūnai perkelti 1914 m. Pilietinis karas ir Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė zoologijos sodui vystytis. Tik 1920-aisiais sodas atnaujino veiklą. Antrojo pasaulinio karo metu zoologijos sodo teritoriją užėmė vokiečių kariuomenė. Dauguma gyvūnų iš sodo buvo evakuoti iš anksto.

Pasibaigus karui, gyvūnai buvo grąžinti į Kijevą, visi narvai buvo atstatyti ir atnaujinti. 1970 m. atidarytas paukščių paviljonas, kuris buvo laikomas didžiausiu Europoje. 1982 m. zoologijos sode įrengta gyvūnų sala, kuri nuo likusios zoologijos sodo buvo atskirta vandens kanalais, apgyvendinta tigrų ir liūtų. Suformuotas kraštovaizdžio reljefas sukūrė zoologijos sodo augintinių gyvenimui patogias sąlygas.

1996 m. zoologijos sodas buvo priimtas į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją (EAZA), tačiau 2007 m. pašalintas iš asociacijos dėl blogų laikymo sąlygų ir netinkamo elgesio su gyvūnais.[2] 2008 m. zoologijos sode nugaišo apie 50 gyvūnų. Be to, 2010 m. įvyko daugiau panašių atvejų, kai 39 metus zoologijos sode pragyvenęs dramblys krito balandžio 26 d., po to gegužės 26 d. - kupranugaris, o gegužės 31 d. – bizonas. Miesto administracija ir zoologijos sodo vadovybė įžvelgė gyvūnų nunuodijimą kaip mirties priežastį, o gyvūnų teisių aktyvistai kaltino prastas laikymo sąlygas, aplaidumą ir nekvalifikuotą įstaigos administravimą. 2018 m. balandžio mėn. duomenimis, zoologijos sodas buvo „EAZA narystės kandidatu“.[3]

Eksponatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 m. liepos 1 d. zoologijos sode buvo laikoma 369 rūšių 3010 gyvūnų (neskaitant naminių gyvūnų).

Duomenys 2013-07-01
Klasė Rūšys Gyvūnai
Žinduoliai 72 252
Paukščiai 93 646
Ropliai 55 202
Varliagyviai 52 422
Žuvys 47 626
Bestuburiai 50 862
Viso: 369 3010

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka