Kevin Carter

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kevinas Karteris
angl. Kevin Carter
KevinCarter.jpg
Kevinio Karterio fotografija, autorė Rebeka Hearfield
Gimė 1960 m. rugsėjo 13 d.
Johanesburgas, Pietų Afrikos Respublika
Mirė 1994 m. liepos 24 d. (33 metai)
Johanesburgas, Pietų Afrikos Respublika
Tėvas Džimis Karteris
Motina Roma Karter
Veikla Pietų Afrikos Respublikos fotografas ir žurnalistas, Pulicerio premijos laimėtojas, „Bang-Bang Club“ narys

Kevinas Karteris (angl. Kevin Carter; 1960 m. rugsėjo 13 d. Johanesburge, Pietų Afrikos Respublika – 1994 m. liepos 24 d. ten pat) – Pietų Afrikos Respublikos fotografas ir žurnalistas, Pulicerio premijos laimėtojas, „Bang-Bang Club“ narys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kevinas Karteris gimė Johanesburge, PAR, užaugo vidutinės klasės šeimoje. Būdamas vaikas jis matydavo, kaip policija per reidus areštuodavo nelegaliai gyvenančius jo vaikystės rajone juodaodžius. [1]

Po vidurinės mokyklos baigimo Karteris netęsė studijų, buvo pašauktas tarnauti į kariuomenę. Nenorėdamas tapti pėstininku, jis įstojo į karines oro pajėgas, kuriose ištarnavo ketverius metus. 1980 m. Karteris apgynė juodaodį vyrą, dėl to jį stipriai sumušė kiti kariai. Karteris įsidarbino radijo laidos vedėju, tačiau šis darbas jam nebuvo priimtinas, dėl to grįžo į kariuomenę ir toliau tęsė tarnybą. Karterio akyse Pretorijoje buvo susprogdinta bažnyčia, po ko jis nusprendė tapti karo naujienų fotografu ir žurnalistu.[2]

1983 m. Karteris pradėjo dirbti sporto fotografu. 1984 m. jis perėjo dirbti į naujienų agentūrą „Johannesburg Star“. Dirbdamas šioje agentūroje ir rašydamas straipsnius, atskleidė apartheido brutualumą. Karteris pirmasis Pietų Afrikoje nufotografavo „necklacing“ egzekuciją prieš juodaodį vyrą 1980 m. (tai Linčo teismo pobūdžio egzekucija, pasireiškusi tuo, jog žmogų padegdavo gyvą ir jis mirdavo. Ši egzekucija buvo būdinga aparheido laikotarpio Pietų Afrikai).[3]

Badaujančio vaiko fotografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karteris tapo žinomu po to, kai 1993 m. kovo 25 d. lankydamasis Sudane, nufotografavo mirštančią iš bado vietos mergaitę. Šalia išsekusio vaiko, jo mirties laukė nutūpęs grifas. Žurnalisto fotografiją nupirko „The New York Times“. Visuomenė fotografijoje pamatytu vaizdu buvo šokiruota.[4] Karteris buvo puolamas žmogaus teisių organizacijų, kurios jį kaltino žiaurumu ir nežmoniškumu. Laikraštyje „St. Petersburg Times“, kuris leidžiamas Floridoje, buvo rašoma: „Žmogus, kuris lėtai koreguoja savo fotoobjektyvą norėdamas gerai nufotografuoti kenčiantį vaiką, yra kaip plėšrūnas, dar vienas grifas“.

Remiantis karo fotografo Juano Silvos, kuris taip pat buvo „Bang-Bang Club“ narys ir Karterio draugas, prisiminimais, Sudane keliaudamas Karteris tapo didžiulio bado liudininku ir jį labai sukrėtė šioje šalyje pamatyti vaizdai. Tuo metu fotografuoto vaiko tėvai buvo užsiėmę humanitarinės pagalbos iškrovimu iš lėktuvo. Jie trumpam buvo palikę išsekusį vaiką ramybėje. Šalia mergaitės tupėjo grifas. Siekdamas įsitikinti, kad tiek vaikas, tiek grifas fokusuojasi fotoobjektyve, Karteris derino ir sukiojo fotoaparatą. Jis padarė dešimties kadrų nuotraukų seriją. Po to nuvarė grifą.[5]

Kevinas Karteris už minėtą badaujančio vaiko (kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo berniukas) fotografiją 1994 m. balandžio mėn. gavo Pulicerio premiją.[6]

Kiti darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1994 m. kovo mėn. Karteris nufotografavo tris „Afrikaner Weerstandsbeweging“ narius, kurie buvo šaudomi įsiveržimo į Bophuthatsvaną metu, prieš pat Pietų Afrikos Respublikos rinkimus. Įpusėjus incidentui, Karteris baigė fotografuoti, tačiau gavo pakankamai nuotraukų, kad galėtų pateikti jas laikraščiams visame pasaulyje. Vėliau šias fotografijas pakomentavo Eamonnas McCabe iš „The Guardian“.[7]

1994 m. liepos 27 d. Karteris nuvyko į Parkmoro aikštelę prie lauko ir studijų centro, kurioje žaisdavo vaikystėje, ir įvykdė savižudybę, apsinuodijęs automobilio išmestu anglies monoksidu. Jam tebuvo 33 metai.

Savo paskutiniame laiške Karteris parašė tokias eilutes:

I’m really, really sorry. The pain of life overrides the joy to the point that joy does not exist. …depressed … without phone … money for rent … money for child support … money for debts … money!!! … I am haunted by the vivid memories of killings & corpses & anger & pain … of starving or wounded children, of trigger-happy madmen, often police, of killer executioners… I have gone to join Ken if I am that lucky.[8]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Bang-Bang Club“ keturių PAR karo žurnalistų gyvenimo istoriją pasakojantis filmas išleistas tuo pačiu pavadinimu „The Bang Bang Club”.

Roko grupę „Manic Street Preachers“ Karterio gyvenimas įkvėpė parašyti dainą „Kevin Carter“ (1996 m.), kuri įtraukta į ketvirtąjį grupės albumą „Everything Must Go“.[9]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Marinovich, Greg; Silva, João (20 September 2000). The Bang Bang Club: Snapshots from a Hidden War. New York, N.Y.: Basic Books, p. 39-41. ISBN 0-465-04413-1. LIBRIS 4962156.
  2. Marinovich, Greg; Silva, João (20 September 2000). The Bang Bang Club: Snapshots from a Hidden War. New York, N.Y.: Basic Books, p. 39-41. ISBN 0-465-04413-1. LIBRIS 4962156.
  3. First Draft by Tim Porter: Covering War in a Free Society“. [1]
  4. Macleod, S. The Life and Death of Kevin Carter//Time. – 1994. – 12 September. [2]
  5. Marinovich, Greg; Silva, João (20 September 2000). The Bang Bang Club: Snapshots from a Hidden War. New York, N.Y.: Basic Books, p. 118. ISBN 0-465-04413-1. LIBRIS 4962156.
  6. The Importance Behind the Photo of a Starving Child and a Vulture". 100 Photographs .time.com. The Most Influential Images of All Time. [3]
  7. „Photojournalist Kevin Carter dies – obituary: from the archive, 30 July 1994; Media". The Guardian. [4]
  8. MacLeod, Scott (12 September 1994). „The Life and Death of Kevin Carter“. Time. Johannesburg. 144 (11).
  9. Newark, Tim (2013). The Book of Camouflage: The Art of Disappearing. London: Bloomsbury Publishing. ISBN 978-1-4728-0293-4. [5]