Keturnaujienos Dievo Gailestingumo koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°51′0.97″ š. pl. 22°54′36.98″ r. ilg. / 54.8502694°š. pl. 22.9102722°r. ilg. / 54.8502694; 22.9102722

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Keturnaujienos Dievo Gailestingumo koplyčia
Keturnaujiena.JPG
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Šakių
Savivaldybė Šakių rajonas
Gyvenvietė Suodžiai
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 2002 m.

Keturnaujienos Dievo Gailestingumo koplyčia, arba Suodžių koplyčia – koplyčia Suodžių kaime, šalia Ketunaujienos, Šakių rajone, už 2 km į šiaurės vakarus nuo kelio  138  VilkaviškisKudirkos NaumiestisŠakiai .

Koplyčia stūkso Suodžių kaimo laukuose, vidury lėktuvų pakilimo tako, pastatyta už tikinčiųjų suaukotas lėšas. Ji laikoma stebuklinga vieta. Įvairių katalikiškų švenčių metu, o ypač lapkričio 14 d. į Kudirkos Naumiesčio parapijos Suodžių kaimo koplyčią suvažiuoja piligrimai iš įvairių Lietuvos vietovių, o kartais net ir iš užsienio. Savaitgaliais koplyčioje laikomos šventos mišios.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1969 m. lapkričio 14 d. Suodžiuose šio kaimo gyventojai, tuometinio Keturnaujienos kolūkio melžėjai Anelei Matijošaitienei (Staugaitytei) (19272012) pasirodė Jėzus Kristus ir Marija. Žinia apie apsireiškimą ėmė plisti labai sparčiai, žmonės ėmė lankyti A. Matijošaitienės sodybą, deginti žvakutes. Sovietų valdžia negalėjo su tuo taikstytis ir A. Matijošaitienę iškėlė į gyvenvietę, jos trobą nugriovė ir įrengė žemės ūkio aviacijos aerodromą. Pati liudininkė dėl jos regėjimų keturis mėnesius priverstinai buvo „gydoma“ stipriais vaistais psichiatrinėje ligoninėje.

Tikinčiųjų sustatyti kryžiai, votai

Prasidėjus Atgimimui moteris grįžo į savo lauką, už užsienio lietuvių suaukotas lėšas jai pastatyta nauja troba, o vėliau – ir koplyčia, kuri 2002 m. buvo pašventinta. 2012 m. balandžio 22 d. A. Matijošaitienė amžinojo poilsio atgulė greta savo namų ir Dievo gailestingumo koplyčios. Laidotuvėse dalyvavo apie tūkstantis tikinčiųjų, dvidešimt kunigų.[1] Apie žymiąją regėtoją 1998 m. sukurtas filmas „Apie apreiškimus“ (rež. Vytautas V. Landsbergis), kuriame Keturnaujieną bandoma palyginti su kitomis Apsireiškimų vietomis – pripažintais Lurdu, Fatima ir kt.[2]

Masiškai tikintieji į Keturnaujieną ėmė plūsti Atgimimo laikotarpiu. Tūkstančiai žmonių melsdavosi čia apsireiškusiems šventiesiems, o iš šiferio sukaltose laikinose klausyklose kunigai klausydavo išpažinčių. Maldos namai pastatyti nugriautos sodybos vietoje, kur buvo apsireiškęs Jėzus Kristus ir jo motina Marija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia (2018 m.)