Keturiolika punktų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
„Keturiolikos punktų“ autorius JAV prezidentas Vudrou Vilsonas

Keturiolika punktų buvo JAV prezidento Vudrou Vilsono pareiškimas 1918 m. sausio 8 d. Šiais punktais prezidentas deklaravo, jog Pirmasis pasaulinis karas turi būti kovojamas vardan moralinių tikslų ir taikos, šiam karui pasibaigus.

Kalbos vertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelė dalis europiečių teigiamai įvertino tokį pareiškimą, bet paties Vudrou Vilsono pagrindiniai sąjungininkai (Prancūzijos premjeras Džordžas Klemenso, Jungtinės Karalystės premjeras Loidas Džordžas ir Italijos premjeras Vitorio Emanuelis) skeptiškai vertino Vilsono idealizmo pritaikymą realybėje.[1]

Istorinis kontekstas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAV prisijungė prie Sąjungininkų 1917 m. balandžio 6 d. Agresyvi Vokietijos povandeninių laivų kampanija prieš prekybinius laivus, prekiavusius su Prancūzija ir Didžiąja Britanija, buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl JAV įžengė į karą. Vis dėlto, Vilsonas norėjo išvengti JAV ilgalaikio įsitraukimo į konfliktą tarp pagrindinių Europos jėgų; Vilsono pagrindinis tikslas buvo nutraukti karą, išsprendžiant nacionalistinius konfliktus ir nuslopinant imperialistines ambicijas.

Kalbos reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vudrou Vilsonas savo kalba 1918 m. sausio 8 d. išdėstė naują pasaulio politiką, paremtą laisva prekyba, atvirais susitarimais, demokratija ir apsisprendimo teise. Keturiolikos punktų kalba buvo vienintelis aiškus bet kurios valstybės karo tikslų išdėstymas per visą Pirmąjį pasaulinį karą. Vėliau kai kurios kariaujančios šalys dalinai atskleidė, kokie yra jų kovos šiame kare tikslai, bet didžioji dalis valstybių savo tikslų taip ir viešai neatskleidė.

Keturiolika punktų, išsakyti Vilsono kalboje, buvo paremti tyrimo, kuriame dalyvavo maždaug 150 patarėjų, vadovaujamų užsienio politikos patarėjo Edvardo Hauso, rezultatais.

Keturiolika punktų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Atviros taikos sutartys ir jokių diplomatinių susitarimų, kurie būtų slepiami nuo visuomenės.
  2. Nevaržoma laivų navigacija jūrose, esančiose už teritorinių vandenų, tiek karo, tiek taikos metu.
  3. Laisva prekyba tarp valstybių, pašalinant bet kokius ekonominius barjerus, ir lygių prekybos teisių sudarymas visoms valstybėms.
  4. Visos valstybės turi sumažinti kariuomenės dydį iki minimalaus skaičiaus karių, kuris būtų skirtas tik užtikrinti valstybės vidaus saugumą.
  5. Kolonijų poreikių įgyvendinimo svarstymas turi būti nešališkas ir atviras. Kolonijos poreikiai turi būti vertinami kaip lygūs ją valdančios šalies poreikiams.
  6. Visos užsienio valstybių kariuomenės turi būti išvestos iš Rusijos teritorijos; Rusijai turi būti sudarytos sąlygos laisvai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, pasirinkti vidinės politikos kryptį, ateityje užtikrinti jai pakvietimus į laisvų tautų sąjungas bei suteikti teisę į bet kokią pagalbą.
  7. Visos užsienio valstybių kariuomenės turi būti išvestos iš Belgijos teritorijos; Belgija turi būti atstatyta kaip nepriklausoma valstybė, užtikrinant, kad nebus kėsinamasi į jos suverenitetą.
  8. Visa Prancūzijos teritorija turi būti išlaisvinta, užimta teritorija – atstatyta; visa Prūsijos karalystės padaryta žala Prancūzijai 1871 m. (turint omenyje iš Prancūzijos atimtus Elzaso ir Lotaringijos regionus) turi būti atstatyta, tam, kad būtų užtikrinta taika.
  9. Italijos teritorijos sienos turi būti nustatytos pagal aiškiai matomas etnines ribas.
  10. Austrijos-Vengrijos tautoms turi būti užtikrinta teisė į autonomiją.
  11. Visos užsienio valstybių kariuomenės turi būti išvestos iš Rumunijos, Serbijos ir Juodkalnijos; Serbijai turi būti užtikrintas saugus priėjimas prie jūros; kai kurioms Balkanų valstybėms turi būti suteiktos tarptautinės garantijos, užtikrinančios ekonominį ir politinį suverenumą, bei teritorinį vientisumą.
  12. Osmanų imperijos turkiškajai gyventojų daliai turi būti užtikrintas saugus suverenitetas; kitoms turkų valdomoms tautoms turi būti suteiktas visiškas saugumas ir galimybė autonomiškai plėstis; tarptautinės garantijos turi užtikrinti, kad Dardanelų sąsiauris nuolatos būtų atviras laivybai ir prekybai tarp visų valstybių.
  13. Turi būti sukurta nepriklausoma Lenkijos valstybė, į kurios teritoriją turėtų būti įtrauktos etninės lenkų žemės, kuri turėtų laisvą ir saugų priėjimą prie jūros ir kurios politinė bei ekonominė nepriklausomybė būtų užtikrinta tarptautiniu paktu.
  14. Turi būti sukurta visuotinė tautų asociacija, reglamentuota konkrečių paktų, kurios tikslas būtų užtikrinti politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą tiek mažosioms, tiek didžiosioms valstybėms.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Irwin Unger, Jungtinės Amerikos Valstijos (2007) 561.