Keturiasdešimties paukščių diena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Varnėnas, vienas iš pavasario pranašų

Keturiasdešimties paukščių diena – kasmet kovo 10 d. Lietuvoje minima diena, simbolizuojanti paukščių parskridimą. Tikima, kad šią dieną jau būna sugrįžę svetur žiemojusių 40 paukščių rūšių. Ši data siejama su masiniu paukščių parskridimu.

Šiuo metu prisimenami ir Keturiasdešimt Sebastijos kankinių[1] (rus. Сорок Севастийских мучеников). Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei parskridusių paukščių šventė buvo pervadinta 40 šventų kankinių diena, IV a. atidavusių gyvybę už krikščionybės išpažinimą. Liturginę ir liaudišką šventę apibendrinus buvo sakoma, kad kankinių garbei atskrenda 40 paukščių.[2]

Dėl žmogaus ūkinės veiklos mažėja natūralių uoksų ir kitų tinkamų vietų paukščių perėjimui, todėl ornitologai kasmet inicijuoja inkilų kėlimo šventes. Nors dėl žmogaus įtakos ir klimato kaitos nuolat pranešama apie nykstančias rūšis, senovės lietuvių suskaičiuotas kovo pradžioje grįžtančių 40 paukščių rūšių kiekis išlieka daugiau ar mažiau teisingas. Liaudies išmintis dažniausiai pateisina šią etnokultūrinę datą. Dėl pastarąjį dešimtmetį švelnesnių žiemų iš Lietuvos neišskrenda žiemoti kai kurios rūšys (pvz., stebimi varnėnų pulkeliai gruodžio mėn. Ventės rage). Vienų paukščių Lietuvoje mažėjant, atskrenda ir pradeda plisti kai kurios pietinės rūšys. Prarastas rūšis pakeičia kitos.[3]

Tautosakoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės tikėdavo, kad jei tą naktį pašąla, stiprios šalnos dar truks 40 parų. Kad būtų geras javų derlius Rytų Lietuvoje buvo paprotys šeimynai iškepti 40 bandelių. Žemaičiai per šią šventę vengdavo kur nors toli nuo namų važiuoti, kad netektų su kaimynais, ar net su saviškiais pyktis. Šiai dienai ir šiai progai nuo seniausių laikų lietuvių tauta yra sukūrusi įvairiausių dainų ir žaidimų, kad būtų pagarbinti parskridę paukščiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]