Keturių imperatorių metai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Keturių imperatorių metai – Romos imperijos laikotarpis, sekęs po Nerono mirties, 69 mūsų eros metai, per kuriuos pasikeitė keturi imperatoriai: Galba, Otonas, Vitelijus ir Vespasianas. Jie yra žinomi kaip didelių neramumų, anarchijos, pilietinio karo (pirmojo po Antonijaus mirties) ir Batavų maišto metai. Paskutinysis keturių imperatorių metų imperatorius Vespasianas užbaigė neramumus ir davė pradžią Flavijų dinastijai.