Kernavės medinė koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′03″š. pl. 24°51′08″r. ilg. / 54.884251°š. pl. 24.852236°r. ilg. / 54.884251; 24.852236

Kernaves kulturinis rezervatas.png
Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Kernavės medinė koplyčia
1 Kernaves koplycia 2011-04-16.jpg
Savivaldybė Širvintų rajonas
Gyvenvietė Kernavė
Adresas Kerniaus g. 6
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 18201822 m. ar XVIII a. pab.
Stilius liaudies architektūra
Nuo koplyčios atsiveria piliakalnių reginys

Kernavės medinė koplyčiakoplyčia Širvintų rajone, Kernavėje, Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, 1 km į pietvakarius nuo kelio  116  ŠirvintosRimučiaiKernavėDūkštos . Koplyčia stovi prie Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios, šalia senosios bažnyčios pamatų. Koplyčioje įrengtas muziejus. Jame eksponuojamos profesionalių drožėjų ir liaudies dievdirbių XVII–XIX a. skulptūros, kuriame dauguma surinktos iš įvairių Lietuvos bažnyčių ir koplyčių, liaudies meno dirbiniai.

Koplyčia nuo 1992 m. yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, regioninės reikšmės paminklas (unik. kodas 1652).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medinė koplytėlė pastatyta 18201822 m. (kitais duomenimis XVIII a. pab.) Jazdovskių iniciatyva Kernavėlės dvare, o 1822 m. nupirkta kunigo P. Cibovičiaus rūpesčiu ir perkelta prie Kernavės medinės bažnyčios, pastatytos 1739 m., senesnės Vytauto laikų bažnyčios (statytos apie 1420 m.) šventoriuje. Iškilus mūrinei bažnyčiai, 1933 m. senoji apleista medinė nugriauta ir 1934 m. iš varžytinių parduota. Iš jos medžiagų buvo pastatyta Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Buvusį sakralinių pastatų kompleksą 1875 m. įamžino dailininkas Napoleonas Orda.

1830 m. bažnyčios vizitacijos akte įrašyta: „koplytėlė – aštuoniakampė, tokiu pat aštuoniakampiu gontų stogu, su geležiniu kryžiumi, sienos dar sveikos, pušies medžio, neapmuštos, durys stalių darbo, koplytėlėje – 4 langai, lubos ir grindys iš lentų, altoriaus nebuvo“. 1884 ir 1892 m. bažnyčios inventoriaus aprašymuose pažymėta, kad koplytėlė naudota tik bažnytiniams daiktams laikyti. Laikui bėgant koplytėlė neprižiūrim sunyko. 1935 m. nuplėštas koplytėlės lentų apkalimas, buvo ruošiamasi nugriauti ir patį statinį. 1937 m. statinys neturėjo stogo, pamatų, langų, grindų, sienos buvo papuvusios. Tačiau Valstybės archeologijos komisijos pirmininko Vlado Pryšmanto rūpesčiu koplyčia buvo išsaugota, uždengta nauju stogu . Koplyčia gerokai apnyko po II pasaulinio karo. 1959 m. pastatas suremontuotas, iš išorės vėl apkaltas vertikaliomis lentomis. 1986 m. buvo parengtas restauravimo projektas. Restauruojant medinę koplytėlę buvo rastas gyvasis akmuo, panašus į vištos kiaušinį.[2] Bioenergetikai tvirtina, jog tai iš pagonybės laikų likęs apeiginis akmuo, pakrautas dvasine energija.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi koplyčios pskirtis buvo sakralinė. Pastatas liaudies architektūros, suręstas ant lauko akmenų mūro pamatų. Kompaktiškas, aštuonkampio plano, įsirašančio į beveik kvadratinį 6,75x6,30 m plotą. Uždengtas piramidiniu aštuonšlaičiu stogu. Fasadai apkalti medinėmis lentelėmis su vertikaliomis lentjuostėmis. Sienose durų ir langų angos stačiakampės. Sienos iš tašytų rąstų rentinio, viduje įrengta medinė sijinė perdanga. Yra lubų, sienų, kolonų polichrominės apdailos fragmentų.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-21. 
  2. Lankytinos vietos Kernavės seniūnijoje

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka