Pereiti prie turinio

Kerinai

Kerinai
Gyvenvietė panaikinta XX a. viduryje
[[Vaizdas:{{{foto}}}|270px]]
Kerinai
Kerinai
55°40′59″š. pl. 21°17′20″r. ilg. / 55.683°š. pl. 21.289°r. ilg. / 55.683; 21.289 (Kerinai)
ApskritisKlaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
SavivaldybėKlaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
SeniūnijaDovilų seniūnija
Istoriniai pavadinimaivok. Kerndorf, Kerren Gerge

Kerinai (arba Kerai, Rusinai) – buvęs kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Dovilų, Birbinčių kalvyno pakraštyje.[1] Dabar rytinė Kiškėnų kaimo dalis.

Vardo kilmė: iš pavardės Ker(a)s, kuri gausiai paliudyta, ypač šiaurinėje Klaipėdos krašto dalyje. Kaimo vardo formą Kerinai atstato Pėteraitis, matyt, remdamasis vok. formomis Kerren ir pan., tačiau Fenclau nurodo, kad vok. Kerren yra asmenvardžio Kers genityvo forma, taigi nėra pagrindo atstatyti asmenvardžio formos *Kerinas, juolab kad tokios nepatvirtina jokie šaltiniai, o forma Kerrs gausiai paliudyta. Pavardė sietina su liet. kẽras ‚kelmas su šaknimis‘, latv. ķera ‚vešlūs plaukai, kupeta‘, ķergalvis ‚susivėlusiais plaukais‘ ir pan., šaknies paplitimo plotas Latvijoje rodo galimą kuronizmą.[2]

Vietovė vokiškai pavadinta sujungus Kerinus, Grauzdus (vok. Grausden, Grauszen) ir Kalnuvėnus (vok. Dautzkur Narmund, Kallnuwehnen). II pasaulinio karo metu dar prijungti Galtai, Nausėdžiai, Lėbartų ir Kiškių dvarai. Sovietmečiu kaimas sunyko.[3]

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 1925 m.
1871 m.[4] 1885 m.[5] 1905 m.[6] 1910 m.[7] 1925 m.[8]
65 77 130 117 113
  1. Karte des Deutschen Reiches 1 : 25 000 - Messtischblatt. // Susudata.de
  2. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 112.
  3. Kerndorf. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-01-06).
  4. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  6. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  7. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  8. Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.