Kepurdegiai

Koordinatės: 54°20′11″ š. pl. 22°44′20″ r. ilg. / 54.33639°š. pl. 22.73889°r. ilg. / 54.33639; 22.73889 (Kepurdegiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kepurdegiai
lenk. Łysogóra
Kepurdegiai
Kepurdegiai
54°20′11″ š. pl. 22°44′20″ r. ilg. / 54.33639°š. pl. 22.73889°r. ilg. / 54.33639; 22.73889 (Kepurdegiai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis Geldapės apskritis
Valsčius Dubininkų valsčius

Kepurdegiai (lenk. Łysogóra, vok. Keppurdeggen (19381945 m. vok. Kühlberg)) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose: Varmijos Mozūrų vaivadijos Geldapės apskrities Dubininkų valsčiuje.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepurdegiai išsistatę Varmijos Mozūrų vaivadijos rytuose ir 28 kilometrus nutolę į rytus nuo apskrities centro Geldapė. Kiek šiauriau prasideda Romintos giria, už penkių kilometrų eina tarpvalstybinė Lenkijos–Rusijos siena. Pasiekiami vaivadijos keliu Nr.DW651 ties Žydkiemiu judant Kėkškiemio (lenk. Kiekskiejmy) link ir, neprivažiavus Skaisgirių (lenk. Skaizgiry), pasukant į rytus (kitas variantas – atvykti lauko keliu iš Ridikų (lenk. Redyki) per Vabalus (lenk. Wobaly). Geležinkelio prieigos nebeliko, kai po Antrojo pasaulinio karo buvo uždaryta geležinkelio linija Geldapė–Žydkiemis su stotele Kepurdegiuose. Į šiaurę nuo kaimo iškilusi 263 m aukščio moreninė kalva, XX a. pr. vokiškuose žemėlapiuose žymima kaip Kėkškiemio kalnas (vok. Koegskehmer Berg). 1953 m. kovo 4 d. ši kalva (kaip ir šalia esantis kaimelis) buvo pervadinta Suika (lenk. Sójka}.[1]

Kaimas žinomas nuo 1590 m. vok. Purdeygen vardu.[2] 1874 m. jis buvo įjungtas į naujai suformuotą Adlersfeldės prūsiškąjį valsčių.[3] Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos tikintieji evangelikai liuteronai buvo priskirti Žydkiemio parapijai, o katalikai – bažnyčiai Geldapėje. Pokaryje evangelikai liuteronai priklauso Geldapės parapijai, o katalikai meldžiasi Žydkiemio bažnyčioje. 1910 m. kaime buvo 94 gyventojai.[4] 1933 m. – 77 gyv., o prieš Antrąjį pasaulinį karą registruoti 67 kaimiečiai.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]