Kepenų suriebėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Kepenų suriebėjimo liga, kuri taip pat žinoma kaip kepenų suriebėjimo sindromas, pavadinime atsispindi tai, kas vyksta šios ligos metu. Kepenys tampa „riebios“, todėl, kad jos gamina daugiau riebalų nei organizmui reikia ir todėl riebalai ima kauptis kepenyse. Kai kepenys tampa dar riebesnės, kepenų fermentų aktyvumas pradeda didėti ir tada gali prasidėti kepenų uždegimas. Dėl šio uždegimo gali išsivystyti kepenų cirozė taip pat gali sutrikti kepenų funkcija.

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepenų suriebėjimo simptomus nėra taip paprasta diagnozuoti todėl, kad kepenų suriebėjimo liga paprastai nepasireiškia daugeliu simptomų. Dėl to daug žmonių su kepenų suriebėjimu nesupranta, kad turi problemų. Kepenų suriebėjimo simptomai gali būti pilvo išsipūtimas, gelta arba odos pageltimas, viso kūno niežėjimas, dešinės puses pilvo skausmas, maži geltoni odos mazgeliai. Bet kuris iš šių simptomų turėtų būti įvertintas, kaip galimas kepenų suriebėjimo simptomas. Pacientui patariama atlikti kepenų funkcijos tyrimus, jei atsiranda bet kuris iš įvardintų požymių. Jei yra kepenų suriebėjimas, tai atlikus tyrimus stebėsime nedidelį kepenų fermentų kiekio padidėjimą ir pačių kepenų padidėjimą.

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Norint, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga būtų gydoma efektyviai, reikia dar iki galo išsiaiškinti ligos patogenezę. Dabar didžiausias dėmesys kreipiamas į rizikos veiksnių sumažinimą ar pašalinimą. Svorio mažinimas, hiperlipidemijos ir hiperglikemijos koregavimas, potencialiai toksiškų vaistų ir alkoholio vartojimo nutraukimas padeda daugumai ligonių.