Kentai (Lenkija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kentai
lenk. Kęty
   POL Kęty COA.svg   
Kęty Rynek 001.JPG
Miesto centras

Kentai
49°54′0″ š. pl. 19°13′0″ r. ilg. / 49.90000°š. pl. 19.21667°r. ilg. / 49.90000; 19.21667 (Kentai (Lenkija))Koordinatės: 49°54′0″ š. pl. 19°13′0″ r. ilg. / 49.90000°š. pl. 19.21667°r. ilg. / 49.90000; 19.21667 (Kentai (Lenkija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Mažosios Lenkijos vaivadija Mažosios Lenkijos vaivadija
Apskritis: Osvencimo apskritis
Gyventojų (2006): 19 252
Plotas: 23,1 km²
Tankumas (2006): 833 žm./km²
Altitudė: 315 m
Commons-logo.svg Vikiteka: KentaiVikiteka

Kentai (lenk. Kęty) – miestas pietų Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Osvencimo apskrityje, į pietus nuo Osvencimo, prie Solos upės (Vyslos intakas). Stotis prie Belsko Bialos-Vadovicų geležinkelio linijos. Mašinų ir įrengimų (automobilių, metalurgijos ir liejimo mašinų, krosnių ir kaitintuvų, matavimo prietaisų), metalo apdirbimo (aliuminio profilių, taros gamyba), tekstilės (vilnos, trikotažo), baldų, statybinės keramikos, maisto pramonė. Veikia plastiko perdirbimo gamykla. Kentuose vyksta kasmetinis sakralinių giesmių festivalis Psalite Deo.

Yra muziejus, 1712 m. barokinis pranciškonų vienuolynas su Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, 1685 m. barokinė Šv. Margaritos ir Kotrynos bažnyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kentai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1240 m. Miesto teisės suteiktos 1277 m. Kentuose 1397 m. gimė katalikų šventasis Jonas Kentietis. Nuo 1457 m. priklausė Jogailaičiams. XVI-XVII a. Kentai buvo svarbus amatų ir prekybos centras. Vėliau nukentėjo nuo gaisrų, epidemijų, potvynių bei žemės drebėjimų (1785, 1786 m.). Nuo XIX a. tapo sunkiosios pramonės centru[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kentai (Lenkija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006