Kelsklanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bronzinis etruskų veidrodis, vaizduojantis Laraną ir Kelsklaną (IV a. pr. m. e.)

Kelsklanas (Celsclan – „Kel sūnus“) – milžinas etruskų mitologijoje, Kel (manoma, žemės deivė, atitinkanti graikų Gają) sūnus.[1][2]

Populonijoje aptiktas bronzinis etruskų veidrodis (datuojamas apytikriai 450 arba 400 m. pr. m. e.),[3] vaizduojantis gigantomachijos sceną: Kelsklanas persekiojamas ginkluoto dievo Larano, iš ilgaplaukio milžino galvos eina spinduliai, viršum jos Kelsklanas kelia akmenį – kovos įrankį.[2][4] Daugiau Kelsklano atvaizdų neaptikta.[5]

Šios milžino vardas reiškia „Žemės sūnus“ ir yra pažodinis graikų Gigas, reiškiančio „gimęs iš Gajos“, vertimas.[6][4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 57.
  2. 2,0 2,1 Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 196.
  3. L. Bouke van der Meer. The Bronze Liver of Piacenza. Analysis of a Polytheistic Structure, Brill Academic Pub, 1987, p. 75.
  4. 4,0 4,1 Nancy Thomson de Grummond. Etruscan Myth, Sacred History, and Legend. Philadelphia, PA: University of Pennsylvania Museum of Archaeology and Anthropology, 2006, p. 105.
  5. Nancy Thomson de Grummond. A Guide to Etruscan Mirrors, Archaeological News, 1982, p. 96, 109.
  6. Langford Conference of the Department of Classics. From Pergamon to Sperlonga: Sculpture and Context, University of California Press, 2000, p. 274.