Kelių mokestis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kelių mokesčio rinkimo postai Jungtinėje Karalystėje.
Įvažiavimo į mokamą Milano zoną žymėjimas.

Kelių mokestis – mokestis, renkamas įvairiose šalyse už transporto priemonių važiavimą ir naudojimąsi keliais ar įvažiavimą į tam tikras miestų vietas. Kelių mokesčių surinkimo būdai gali būti skirtingi: vienos šalys naudoja vinjetes, kurios skirtos tam tikram dienų skaičiui, kitose šalyse keliuose būna įrengti kelių surinkimo mokesčių punktai, kai kur į tam tikras miestų vietas (dažniausiai senamiesčius ir centrus) būna atskiras mokestis už įvažiavimą, taip pat būna renkamas atskiras mokestis už važiavimą kalnų keliais, tuneliais ar jūrų tiltais.[1][2]

Kelių mokesčiai renkami siekiant valstybėms surinkti mokesčius kelių priežiūrai bei tiesimui, taip pat siekiant sumažinti oro taršą ar apriboti eismą miestuose bei sumažinti spūstis.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji moksliniai straipsniai apie galimybę apmokestinti kelių naudojimą pasirodė 1949 m.[4]

Nobelio ekonomikos premijos laureatas William Vickrey 1963 m. „Amerikos ekonomikos apžvalgos“ žurnale išleido straipsnį „Miesto ir užmiesčio transporto apmokestinimas“.[5] 1968 m. Pasaulio Bankas paskelbė kitų mokslininkų įžvalgas apie kelių mokesčius.[6]

Pirmoji oficiali kelių mokesčių surinkimo sistema buvo įdiegta 1976 m. Singapūre, kuomet buvo apmokestinami automobiliai, įvažiuojantys į miesto centrą.[7] Vėliau ši sistema buvo išplėsta visame mieste. Nuo 1983 iki 1985 m. kelių mokestis buvo renkamas ir Honkonge, tačiau sulaukus daug gyventojų nepasitenkinimo, sistema buvo nutraukta. Tarp 1986 ir 1991 m. Norvegijoje vyko bandomasis kelių mokesčio rinkimo projektas Osle ir Bergene.

1991 m. Kalifornijos 91 kelyje buvo leista specialia juosta važiuoti susimokėjusiems tam tikrą mokestį.

Poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stokholmo kelių mokesčio sistemos tyrimas tarp 20062010 m. parodė, kad šiuo laikotarpiu nesant jokiems transporto apribojimams „oro tarša būtų didesnė 5-10 procentų, o vaikams būtų 45 proc. didesnė tikimybė turėti astmos priepuolių“.[8][9]

2013 m. atlikta studija Sietle parodė, kad mokamais keliais besinaudojantys vairuotojai labiau liko patenkinti šios sistemos keliais bei patyrė mažiau streso.[10][11]

Pasak tyrimų, Singapūre daugiau žmonių pradėjo naudotis viešuoju transportu dėl mokamų kelių.[12]

Kelių mokesčiai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje mokami yra visi A kategorijos magistraliniai keliai. Mokestis renkamas iš krovininių automobilių bei autobusų (turinčių daugiau nei 8 sėdimas vietas) naudotojų.[13] Norintys sumokėti už kelius gali pirkti lipduką tam skirtose pardavimo vietose arba įsigyti elektroninę vinjetę. 7 dienų kelių mokestis svyruoja nuo 14 iki 52 eurų.

Kelių surinkimo mokestį administruoja Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.[14]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tolling and Pricing Defined
  2. Overview of countries by toll collection method
  3. Paul Johnson, Andrew Leicester; George Stoye (May 2012). „Fuel for Thought – The what, why and how of motoring taxation“ (PDF). Institute for Fiscal Studies and Royal Automobile Club Foundation for Motoring. Nuoroda tikrinta 2012-05-22.  Executive Summary, pp. v.
  4. The Rand paper series. RAND Corporation. 1970. p. 16. „Potentially more effective in the near term would be the use of direct road pricing to make freight journeys more expensive on congested routes or to influence the time of day at which freight traffic operates“ 
  5. Comparisons of different implementation procedures of road pricing schemes in two European countries
  6. Walters, A. A. (1968). The Economics of Road User Charges. World Bank Staff Occasional Papers Number Five, Chapter VII, Washington, D.C. pp. 191–217. ISBN 978-0-8018-0653-7. 
  7. Cervero 1998, p. 169
  8. „Driving Fee Rolls Back Asthma Attacks in Stockholm“. Inside Science (anglų). 2017-02-02. Nuoroda tikrinta 2017-02-09. 
  9. Simeonova, Emilia; Currie, Janet; Nilsson, Peter; Walker, Reed (March 2018). „Congestion Pricing, Air Pollution and Children's Health“. NBER Working Paper No. 24410. doi:10.3386/w24410. 
  10. Frakt, Austin (2019-01-21). „Stuck and Stressed: The Health Costs of Traffic“. The New York Times (anglų). ISSN 0362-4331. Nuoroda tikrinta 2019-01-21. 
  11. Peirce, Sean; Puckett, Sean; Petrella, Margaret; Minnice, Paul; Lappin, Jane (2013). „Effects of Full-Facility Variable Tolling on Traveler Behavior: Evidence from a Panel Study of the Sr-520 Corridor in Seattle, Washington“. Transportation Research Record: Journal of the Transportation Research Board (anglų) 2345: 74–82. doi:10.3141/2345-10. 
  12. Agarwal, Sumit; Koo, Kang Mo (2016-09-01). „Impact of electronic road pricing (ERP) changes on transport modal choice“. Regional Science and Urban Economics 60: 1–11. ISSN 0166-0462. doi:10.1016/j.regsciurbeco.2016.05.003. 
  13. Transporto priemonė
  14. Patobulinta elektroninių vinječių įsigijimo paslauga