Kašmyras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Indijos istorinis regionas
Kašmyras
Šalis Pakistanas (Laisvasis Kašmyras, Džildžit Baltistanas), Indija (Džamu ir Kašmyras), Kinija (Aksai Činas)
Tautos kašmyrai, dograi
Kalba kašmyrų kalba
Valstybės Gonandai, Korkatai, Utpaliai, Loharai, Šamasudinai
Miestai Srinagaras, Džamu,

Kašmyras (kašm. کٔشیٖر = Kaṣīr, hind. कश्मीर, IAST: Kaśmīr) – istorinis regionas Pietų Azijos šiaurėje, Himalajų kalnyno šiaurės vakaruose bei Karakorume ir šių kalnų supamame Kašmyro slėnyje.[1]

Apibrėžimas ir regionizavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egzistuoja keletas šio termino traktavimų.

Plačiąja prasme Kašmyro regionas yra didelė teritorija, atitinkanti iki 1947 m. egzistavusios Džamu-Kašmyro karalystės teritorijas. Šiuo metu tai yra ginčytina teritorija Azijoje tarp Pakistano, Indijos ir Kinijos. Ji yra padalinta į kelias dalis, kiekvieną kurių valdo viena iš šių valstybių, tačiau dėl sienų nėra galutinai sutarta.

Siaurąja prasme Kašmyras tėra viena iš keturių sudedamųjų Didžiojo Kašmyro kultūrinių regionų. Tie keturi kultūriniai regionai yra:

  • Kašmyro slėnis, esantis į pietus nuo labiausiai į vakarus išsikišusių Himalajų kalnų grandinių. Tai ir yra Kašmyras siaurąja prasme. Čia daugiausia gyvena kašmyrai, kurių dauguma – musulmonai. Šiuo metu visas Kašmyro slėnis priklauso Indijos Džamu ir Kašmyro valstijai.
  • Džamu – istorinė teritorija su centru Džamu mieste, apgyvendinta dogrų tautos. Čia yra daug hinduistų. Didžioji dalis šios teritorijos priklauso Indijai.
  • Ladakas – istorinė Tibeto sritis, kur nuo seno išplitusi Tibeto kultūra. Didžioji dalis šios teritorijos priklauso Indijai, dalis – Kinijai.
  • Baltistanas – didžiausia, bet rečiausiai gyvenama teritorija. Irgi istorinė Tibeto sritis, kur vėliau paplito islamas. Ji priklauso Pakistanui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kašmyro istorija
Gandharos istorija
Gonandų dinastija
Korkatų dinastija
Utpalių dinastija
Loharų dinastija
Šamasudinų dinastija
Mogolų dinastija
Duranių dinastija
Sikhų imperija
Džamu-Kašmyro karalystė
Kašmyro konfliktas
Pagrindinis straipsnis – Kašmyro istorija.
Taip pat skaitykite: Ladako istorija, Džamu istorija, Baltistano istorija.

Iki XIX a. atskiri Kašmyro kultūriniai regionai vystėsi savarankiškai. Šiame skirsnyje aptariama Kašmyro slėnio istorija.

Kašmyro slėnis turi ilgą istoriją. Gentinė Kašmyro valstybė minima jau senovės indų tekstuose, tarp jų ir Mahabharatoje. Nuo III a. pr. m. e. ši teritorija buvo priklausoma nuo daugybės imperijų, kurios valdė Šiaurės Vakarų Indiją (Gandharos regioną). Čia viešpatavo Maurjai, Indo-graikai, Indo-skitai, Kušanai, eftalitai.

Nuo VI a. Kašmyras iškovojo nepriklausomybę kaip atskira valstybė, ir iki 1339 m. jį valdė įvairios dinastijos, kurios propagavo budizmą ir hinduizmą. Kašmyras tapo mokslo ir meno centru, čia buvo sukurta daugybė puikių architektūros bei literatūros paminklų. VIII a. Kašmyras net buvo sukūręs imperiją, valdžiusią visą Šiaurės Indiją.

Nuo XIV a. slėnyje įsiviešpatavo musulmoniška dinastija, šalyje plito islamas. Tai buvo antrasis Kašmyro suklestėjimas, kuomet valdė išmintingi valdovai, klestėjo kultūra.

1587–1752 m. Kašmyras priklausė Mogolų imperijai, ir šiuo metu šalis irgi klestėjo. Mogolų imperatoriams patiko vietos klimatas, todėl jie vertino kraštą, pastatė čia savo vasaros rezidencijų, įkūrė puikius sodus. Tačiau XVIII a silpstant Imperijos valdžiai ir šalyje prasidėjus anarchijai, Kašmyrą užėmė duranių valdomas Afganistanas. Duranių era truko 1752–1819 m. ir tai buvo vienas juodžiausių laikotarpių Kašmyro istorijoje.

Po trumpo sikhų valdymo 1819-46 m., išvadavusio Kašmyrą iš afganų priespaudos, galią regione įgavo iki tol silpna dogrų valstybėlė Džamu. Dograi pradėjo užkariavimus, sukurdami didelę valstybę, kurios teritorija ir tapo Džamu-Kašmyro karalyste, atitinkančia Kašmyro regiono plačiąja prasme teritoriją.

Kašmyro konfliktas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kašmyro konfliktas.

Kai britai dalijo savo koloniją (Britų Indiją) Pietų Azijoje į dvi dalis pagal religiją, Indiją hinduistams ir Pakistaną musulmonams, Džamu-Kašmyro valstybėje buvo aiški musulmonų dauguma ir jis buvo greta Pakistano, bet jį valdė hinduistas maharadža. Jis nutarė, kad Kašmyras turėtų likti nepriklausomas, tačiau vėliau, dėl įvairių priežasčių, kurias Indija ir Pakistanas interpretuoja skirtingai, prasidėjo karas ir minėtas maharadža paprašė Indijos pagalbos. Indija užėmė du trečdalius teritorijos, o Pakistanas – likusį trečdalį.

  • Indija laiko visą teritoriją, tiek savo valdomą, tiek Pakistano užimtą, tiek Laisvąjį Kašmyrą, tiek dalį teritorijos, viename karų prarastą Kinijai, sau priklausančia Džamu ir Kašmyro valstija. Ši valstija išties administruoja tik tą dalį teritorijos, kurią valdo Indija. Indija savo poziciją motyvuoja tuo, kad Kašmyro maharadža pats paprašė indų pagalbos ir įstojo į šalies sudėtį.
  • Pakistanas laiko, kad visas Kašmyras turėtų priklausyti jam, išskyrus nedideles teritorijas, pripažintas Kinijai, su kuria Pakistanas yra sąjungininkai. Pakistanas iš savo perimtų teritorijų suformavo Šiaurės teritorijas (dar žinomas kaip Džildžit Baltistanas), skirtingai nei Indija, jis nelaiko, kad likęs Kašmyras taip pat yra šių provincijų dalis, tiktai mano, kad jis turėtų priklausyti Pakistanui. Savo poziciją Pakistanas motyvuoja tuo, kad absoliuti dauguma regiono gyventojų yra musulmonai, o Indijos padalijimo tikslas ir buvo atskirti abiejų religijų dominuojamas sritis, norint išvengti neramumų, tad, nepaisant lyderio religijos, Kašmyras turėjo būti atiduotas Pakistanui.
  • Laisvasis Kašmyras yra nedidelė Kašmyro dalis, Indijos teigimu, suformuota iš Pakistano užimtų teritorijų ir esanti pastarojo marionetine valstybe, o pačios valstybės teigimu, vienintelė neokupuota likusi Kašmyro dalis ir valstybės teisių perėmėja. Laisvasis Kašmyras yra asocijuotas su Pakistanu, iš kurio ir gauna paramą, tačiau nėra pastarojo Šiaurės Valdų dalis, turi savo valdžią.
  • Kinija iš Pakistano gavo nedidelę Kašmyro dalį sureguliuojant valstybių sienas, taip pat atkovojo kiek didesnę strategiškai svarbią (nes ten eina svarbus kelias) dalį iš Indijos kinų-indų kare. Su Indija susitarė gerbti dabartinį administracinį pasienį, bet Indiją į tą paimtą sritį pretenduoja, o Pakistanas – ne.
Kašmyro slėnis

Indijos valdoma Kašmyro dalis turi du trečdalius teritorijos gyventojų, Pakistano valdoma – apie dešimtadalį, o Laisvasis Kašmyras – apie ketvirtį. Kinijos dalis retai gyvenama. Pagal teritorijų dydžius, Indija dabar valdo kiek mažiau nei pusę Kašmyro, Pakistanas apie trečdalį, tačiau daugiausiai kalnuotas ir rečiau gyvenamas sritis. Kinija valdo dar penktadalį, o Laisvasis Kašmyras – vieną dvidešimtąją ploto, tačiau tankiai gyvenamas sritis.

Dėl ganėtinai argumentuotų indų ir pakistaniečių pozicijų ir nenoro leistis į kompromisus, abejotina, ar greitai pavyks pasiekti taikų sprendimą. Dėl Kašmyro abi šios šalys nesutaria, rengia ginklavimosi varžybas, per kurias abi įgijo ir branduolinių ginklų, kartais tai prasiveržia vietinės reikšmės karais, tačiau iš esmės lieka tos pačios administravimo ribos. Pakistanas kaip galimą sprendimą mato Jungtinių Tautų administruojamą referendumą, kuriame kašmyriečiai galėtų patys apsispręsti kuriai šaliai priklausyti, bet su tuo nesutinka Indija, kuri tokį referendumą buvo sutikusi daryti praeityje tik su sąlyga, kad jį administruotų ji pati.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 204

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]