Kazys Jurgis Bėkšta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Casimiro Beksta
Gimimo vardas: Kazys Jurgis Bėkšta
Gimė: 1924 m. gegužės 22 d.
Klaipėda, Lietuva
Mirė: 2015 m. liepos 12 d. (91 metai)
Brazilija
Gyven. vieta: Manausas, Brazilija
Tautybė: lietuvis
Pilietybė: Brazilijos
Religija: katalikybė
Veikla: misionierius, etnografas
Sritis: Negro baseino indėnų kultūros
Alma mater: Eichšteto lietuvių kunigų seminarija

Kazimieras Jurgis Bėkšta (portug. Casimiro Beksta, g. 1924 m. gegužės 22 d. Klaipėdoje – m. 2015 m. liepos 21 d.[1]) – kunigas salezietis, misionierius, etnografas. Vadintas pačiu ryškiausiu XX a. taikomosios kultūrinės antropologijos mokslininku[1], žymus Amazonijos indėnų tyrinėtojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. per karą pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. įstojo į Lietuvių kunigų seminariją Aichštete. Studijavo filosofiją Aichšteto aukštojoje teologijos mokykloje. 1950 m. atvyko į Braziliją, kur dirbo Rio Negro prelatūroje. 1956 m. baigė Pijaus XI popiežiškąjį teologijos institutą ir įšventintas kunigu. 19571968 m. misionierius Amazonės valstijos indėnų gentyse (dirbo San Gabriel da Kašoeiros regione)[2]. 1968–1972 m. dirbo Amazonės vyskupų konferencijoje, rūpinosi indėnų sielovada. Išvertė Evangeliją į tukanų kalbą. 1972–1999 m. Manauso arkivyskupijos dvasinėje seminarijoje dėstė kultūros antropologiją ir lingvistiką. Rinko tukanų genties folklorą, parengė jų mitų ir legendų rinkinį (1976 m.). 1957 m. Įkūrė Manauso indėnų kultūros muziejų[3]. Prisidėjo prie Erlan Souza ir Fernanda Bizarria dokumentinio filmo Remições do Rio Negro (2011 m.), kuriame pasakojama apie katalikų misijų Negro baseine kontroversišką veiklą, kūrimo[4].

Kazio Bėkštos paveldą į lietuvių kalbą ėmėsi versti kun. Antanas Saulaitis (paskelbė indėnų tukanų mitų vertimų).[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1 Cartilha Tukano (1984 m.)
  • Primeiras Letras para o Povo Kohoroxitariyanonami (1985 m.)[5]
  • A Maloca Tukano-Dessana e seu Simbolismo (1988 m., „Tukano-Dessano pastogė ir jos simbolika“ – indėnų kalbų elementorius, antropologijos vadovėlis)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]