Kazys Ambrozaitis (1911)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kazys Ambrozaitis (1911 m. liepos 24 d. Ardiškiuose, Viduklės valsčius, Raseinių apskritis – 2017 m. sausio 2 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytojas rentgenologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. su pagyrimu baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 19371938 m. mokėsi Kauno karo mokykloje. 1966 m. medicinos mokslų daktaras. 1988 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys.

1939 m. gydytojas Šiluvoje, nuo 1940 m. Kaune, universiteto klinikų Vidaus ligų skyriuje. 19451947 kalėjo Vorkutos lageryje. 19491957 dirbo ligoninėje Vilniuje, 19571969 m. Onkologijos instituto Rentgenologijos ir radiologijos skyriaus, 19691989 m. Vilniaus universiteto Rentgenologijos ir ftiziatrijos katedros vedėjas; nuo 1970 m. profesorius.

19721990 m. vadovavo Lietuvos rentgenologų ir radiologų draugijai. Nuo 1995 Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos viceprezidentas.

Žmona Birutė Kučinskaitė, pediatrė, sūnūs Arvydas Ambrozaitis ir Ramūnas Ambrozaitis.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su kitais sukūrė elektrorentgenografijos metodą ir jį įdiegė praktikoje. Paskelbė apie 300 mokslinių publikacijų. 14 knygų autorius ir bendraautoris.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Skrandžio vėžio rentgenodiagnostika, su M. Šneideriu, 1986 m.
  • Operuoto skrandžio ir jo ligų rentgenodiagnostika, 1986 m.
  • Storosios žarnos ligų rentgenodiagnostika, 1986 m.
  • Plonosios žarnos ligų rentgenodiagnostika, 1986 m.
  • Atramos judamojo aparato ligų rentgenodiagnostika, 1990 m.
  • Diafragmos ligų rentgenodiagnostika, 1991 m.
  • Palendriai vakar ir šiandien, 2004 m.
  • Gyvenimo keliu, atsiminimai, Vilnius, Enciklopedija, 2006 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazys Ambrozaitis (1911). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 428 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]