Pereiti prie turinio

Kazu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Metalinis Kazoo
Kazoo

Kazoo – membranofoninis 10-12 cm ilgio, afroamerikietiškas liaudies muzikos instrumentas.

Instrumentas gali būti medinis, kaulinis, degto molio, žalvarinis, metalinis ir net sidabrinis ar auksinis. Instrumento priešistorė susijusi su mūsų eros pradžia, kai panašių instrumentų liekanos randamos tyrinėjant Afrikos, Azijos ir net Europos kalnuotąsias vietas.

Norint išgauti garsą, reikia niūniuoti (dainuoti) į kazoo.

Šis instrumentas buvo naudojamas šimtus metų Afrikoje, užmaskuoti savo balso tembrą ar pamėgdžioti gyvūnus, dažnai įvairiose ceremonijose. XIV a. Prancūzijos ir Anglijos dvaruose, kazoo grojo greta profesionalių muzikos instrumentų rūmų orkestruose. Kazoo naudojo karalių juokdariai. XVIII a. Kazoo pateko net į klasikinę muziką. Kaip individualus instrumentas JAV pradėtas gaminti ir naudoti 1840 metais, Džordžijos valstijoje. JAV pirmąjį kartą kazoo studijoje įrašytas 1920 metais Original Dixieland Jass band programoje. Apie 30 XX amžiaus metus, patobulintas kazoo buvo pavadintas Bazooko ir naudojamas Old Time orkestruose. Tai mažo trimito formos kazoo. 1945 m. išrastas Shampokazoo. Forma liko senoji, bet triūbelė – rezonatorius pridėtas prie membranos.


Profesionalus grojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kazoo savo muzikoje naudojo Frank Zappa, Eric Clapton, „The Kinks“, „Pink Floyd“, „Mungo Jerry“. Country muzikoje labiausiai išpopuliarino George Mc Anthony ir Roy Acuff.

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]