Kazitiškis

Koordinatės: 55°26′28″š. pl. 26°09′00″r. ilg. / 55.441°š. pl. 26.150°r. ilg. / 55.441; 26.150 (Kazitiškis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazitiškis
{{#if:280
Kazitiškio kaimas ir bažnyčia
Kazitiškis
Kazitiškis
55°26′28″š. pl. 26°09′00″r. ilg. / 55.441°š. pl. 26.150°r. ilg. / 55.441; 26.150 (Kazitiškis)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Kazitiškio seniūnija
Gyventojų (2021) 264
Vikiteka Kazitiškis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kazìtiškis
Kilmininkas: Kazìtiškio
Naudininkas: Kazìtiškiui
Galininkas: Kazìtiškį
Įnagininkas: Kazìtiškiu
Vietininkas: Kazìtiškyje

Kazitiškis – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, šalia kelio  102  VilniusŠvenčionysZarasai , 11 km į šiaurę nuo Ignalinos, prie Švoginos upės ir Gilučio ežero, netoli Aukštaitijos nacionalinio parko. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras.

Kazitiškis iš rytų
Bažnytkaimio gatvė

Stovi Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (nuo 1908 m.), biblioteka (nuo 1949 m.), kultūros centras (nuo 1980 m.), medicinos punktas, paštas (LT-30033). Veikė Kazitiškio pagrindinė mokykla. Yra išlikę Kazitiškio dvaro svirnas, klėtis ir kluonas bei parkas, kuriame yra saugomas Kazitiškio ąžuolas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime rasta romėniška II a. Aurelijaus moneta.[2] Kazitiškio dvaras žinomas nuo XVII a., XVIII a. priklausė Butleriams, 1745 m. jie čia įkūrė bazilijonų vienuolyną ir pastatė bažnyčią. Greta kaimo 17281755 m. veikė sentikių Gudiškių vienuolynas. 1864 m. carinės valdžios įsakymu bažnyčia uždaryta ir paversta cerkve. 1877 m. susekta slapta lietuviška mokykla. XIX a. Kazitiškis – Zarasų apskrities miestelis,[3] kaimas ir dvaras Salako valsčiuje.[4]

19221939 m. Kazitiškį buvo okupavusi Lenkija. 19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Salako valsčius Zarasų apskritis
1950 m. Ignalinos valsčius Švenčionių apskritis
19501959 m. Kazitiškio apylinkės centras Dūkšto rajonas
19591995 m. Ignalinos rajonas
1995 Kazitiškio seniūnijos centras Ignalinos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[6] 1914 m. 1921 m.[7] 1931 m.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1977 m.[11]
63 61 108 142 72 140 177
1979 m.sur.[12] 1985 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] -
217 274 430 383 343 264 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
  3. Kozaczyzna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 535 psl. (lenk.)
  4. Kozaczyzna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 145 psl. (lenk.)
  5. Kazitiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 670 psl.
  6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  7. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  9. KazitiškisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 107 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. KazitiškisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 417 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kazys Misius ir kt. Kazitiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 276
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Kazitiškis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 727 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

SALAKAS – 18 km DŪKŠTAS – 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
IGNALINA – 11 km