Kazimiero Škėmos namas
| Kazimiero Škėmos namas | |
|---|---|
| |
| Fasado akcentas – 4 aukštų erkeris | |
  Kazimiero Škėmos namas | |
| Vieta | Kaunas, Putvinskio g. 60 |
| Statusas | registrinis |
| Architektas | Bronius Elsbergas |
| Statybų pabaiga | 1933 m. |
| Paskirtis | gyvenamasis namas |
| Stilius | tarpukario modernizmas |
| Aukštų sk. | 5 a. su pusrūsiu ir pastoge |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | regioninis |
| Įregistravimo metai | 2012 m. |
| Kodas | 34856 |
Kazimiero Škėmos namas – daugiabutis pastatas Kauno mieste, Naujamiestyje, V. Putvinskio gatvėje. Viena namo siena, vakarų pusėje, jungiasi su žemesniu Gylio ligoninės pastatu, rytų pusėje šliejasi nedidelis, į šlaitą kylantis skveras su meniniais akcentais, skiriantis nuo Menininkų namų.
Namas pastatytas 1933 m. pagal Broniaus Elsbergo projektą kauniškio notaro (advokato) Kazimiero Drėmos sklype. Statinyje architektas išryškino ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos architektūroje dominavusias modernistines tendencijas. Pastatas priskiriamas žymiausiems tarpukario Kauno modernizmo architektūros pavyzdžiams,[1] pažymėtas Europos paveldo ženklu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kauno gubernijos laikotarpiu valda nuo 1886 m. priklausė O. ir L. Nececkiams. 1903 m. duomenimis, sklypą užėmė keli pastatai. Du iš jų – mediniai vienaukščiai namai, stovėję prie gatvės, ir du mūriniai sandėliai kieme. 1923 m. sklypą nupirko P. Doveika, 1925 m. valdą iš jo perėmė M. Gustaitis. Tuo metu prie gatvės stovėjo vieno aukšto pastatai – medinis namas ir mūrinis sandėlys. Iš M. Gustaičio valdą įsigijo notaras Kazimieras Škėma.[1]
Sklypui keturių aukštų mūrinį namą, dengtą čerpėmis, iš pradžių suprojektavo Klaudijus Dušauskas-Duž. Jo projektas, datuotas 1932 m. rugsėjo 28 d., keletą kartų taisytas. Galiausiai architektas atsisakė savo parašo ant projekto paaiškinęs: „Pripuolamai sužinojau, kad mano projektą pakeitė kažin koks architektorius Elsbergas, nes jau sienos išmūrytos pagal ištaisytą projektą pakeitė visiškai analfabetiškai“. Tiesa, priekaištai lietė daugiau techninio pobūdžio dalykus – dėl laiptinės apšvietimo ir pan.[2][1]
Spėjama, kad savininkas, pakeitęs savo nuomonę dėl pirmojo projekto, tolesnį projektavimą su norimais pakeitimais patikėjo B. Elsbergui. Šiam dirbant buvo sugalvota, kad reikia pridėti dar vieną aukštą. Tai galėjo būti viena iš priežasčių keisti architektą. Beje, to meto Kaune 5 aukštų pastatas buvo didelė retenybė ir savivaldybėje strigo projekto patvirtinimas.[3]
B. Elsbergas savo projekte daugmaž paliko tuos pačius fasadus, tik perplanavo dalį vidaus patalpų. Statytojai gavo raštišką įspėjimą iš statybų inspektoriaus, kad statomo namo fasadai nesuderinti su gretimai naujai pastatytų namų fasadais. Projekto autoriui nurodyta baigti statyti tokiame aukštyje, kaip ir kaimyniniai namai. B. Elsbergas to daryti nesutiko, parengė pagrindžiantį atsakymą, kad projekto neįmanoma pataisyti. Buvo išduoti atskiri leidimai: pastogėje įrengti kambarius, pastatyti garažą namo kieme, virš garažo užstatyti vienu aukštu daugiau.[1]
Šalia K. Škėmos namo, V. Putvinskio g. 60A, kiek vėliau kieme atsiradęs pagalbinis pastatas.[4] Jis buvo skirtas garažams, virš jų įrengti būstai vairuotojams. Pastato viršutiniame aukšte įrengta oranžerija. Iš rytų pusės stovėjęs medinis namas nugriautas sovietmečiu ir jo vietoje įrengtas skveras.
Namas atliko vaidmenį Lietuvos diplomatijos istorijoje. 1934-1939 m. viename iš butų buvo įsikūrusi Čekoslovakijos pasiuntinybė, 1934 m. veikė Argentinos konsulatas, 1934-1941 m. buvo įsikūręs Švedijos konsulatas.[1]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fasadų architektūra atspindi funkcionalizmo stilistiką.[1] Pastatą sudaro penki aukštai, pusrūsis ir pusaukštis pastogėje. Pastatas uždengtas dvišlaičiu stogu. Statinio planas – apverstos T formos, išsidėstęs per pusę sklypo. Pagrindinis fasadas asimetriškas, su masyviu keturių aukštų erkeriu, prie jo besijungiančiais balkonais su užapvalintais kampais. Pirmame aukšte išryškinti vienas kitą atkartojantys pagrindinis įėjimas ir įvaža į kiemą. Galinio fasado plokštumos neišraiškingos, paįvairintos laužytų formų balkonais, kurie išsidėstę 2–5 aukštuose.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 „Pastatų komplekso trečias namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 2,0 2,1 Kazimiero Škėmos daugiabutis namas Kaune autc.lt
- ↑ Modernizmas ateičiai. Advokato A. Škėmos namas
- ↑ „Pastatų komplekso antras namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kazimiero Škėmos namo durys autc.lt
