Kazimieras Kognovickis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kazimieras Kognovickis
Gimė 1746 m. vasario 10 d.
Lančiūnava, ATR
Mirė 1825 m. kovo 22 d. (79 metai)
Haličas, Austrija-Vengrija
Veikla Istorikas, pedagogas

Kazimieras Kognovickis (1746 m. vasario 10 d. Lančiūnavoje, ATR – 1825 m. kovo 22 d. Haliče, Austrija-Vengrija) – istorikas, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1746 m. vasario 10 d. Lančiūnavos dvare. 1764 m. tapo jėzuitų vienuoliu. 1767-1770 m. mokėsi filosofijos Vilniaus jėzuitų akademijoje. 1772-1773 m. studijavo teologiją Gardino jėzuitų kolegijoje. 1774 m. tapo kunigu. Nuo 1781 m. dirbo mokytoju Gardino mokykloje. Nuo 1789 m. rašė Sapiegų šeimos istoriją jų dvare Ružanuose. 1805-1809 m. dirbo vicerektoriumi Daugpilio akademijoje, vėliau Polocke ir nuo 1811 m. Haliče. 1814 m. tapo Mogiliavo akademijos rektoriaus padėjėju. 1820 m. carinei valdžiai ištrėmus jėzuitų vienuolius išvyko į Ferarą, vėliau apsigyveno Haliče, kur ir mirė 1825 m. kovo 22 dieną.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Życia Sapiehów. T. 1 – 3. – Wilno, 1790 – 1793.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Пазднякоў, В. Кагнавіцкі Казімір // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі: У 6 т. Т. 3. Гімназіі – Кадэнцыя / БелЭн; Рэдкал.: Г.П.Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э.Э.Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1996. – 527 с.: іл. – С. 522. – ISBN 985-11-0041-2.