Kazimieras Daukša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kazimieras Daukša (1866 m. sausio 29 d. Kairėnai, Grinkiškio valsčius1939 m. gegužės 3 d. Kuktiškės) – Lietuvos kunigas, spaudos platintojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1896 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją. Nuo 1896 m. kunigavo Žiežmariuose, Kalviuose, Pivašiūnuose, Butrimonyse, Giedraičiuose. 19021906 m. Nečečių (Lydos apskritis), 19061939 m. Kuktiškių klebonas.

Parapijose įvesdavo lietuviškas pamaldas, katechizaciją lietuvių kalba. Ragino mokytis skaityti, leisti vaikus į mokyklas. Nuo 1896 m. platino draudžiamąją lietuvių spaudą. Spaudos platinimą organizuodavo visose parapijose, kur kunigavo. Iš valstiečių pasirinkdavo patikimų spaudos platintojų. Spaudos draudimo metais daug kartų policijos ir žandarų tardytas, baustas. XIX a. pab.-XX a. pr. su dvarininku D. Malinausku, Jiezno, Valkininkų, Butrimonių, Dusmenų, Žaslių kunigais rengdavo vadinamuosius literatiškuosius pasikalbėjimus, kuriuose aptardavo draudžiamąją lietuvių spaudą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benjaminas KaluškevičiusKazimieras Daukša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 531 psl.