Kavangai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kavangai
Fischer auf dem Okavango.jpg
Gyventojų skaičius apie 200 tūkst.
Populiacija šalyse Namibija, Angola
Kalba (-os) rukvangali, šišambju, rugciriku, thimbukušu
Religijos krikščionybė, tradicinė religija
Giminingos etninės grupės ovambai

Kavangai (kavango, okavango) - Afrikos tauta, gyvenanti Namibijos ir Angolos pasienyje, taip pat gretimose teritorijose Botsvanoje.

Kavangai giminingi kitoms bantu etninėms grupėms, ypač kultūriškai artimi į vakarus nuo jų gyvenantiems ovambams. Jų pavadinimas sutampa su Okavango upe, kurios slėnyje jie gyvena. Kalba keturiomis giminingomis kalbomis, vartojamomis atskirų genčių.

Gyvenamoji vieta ir gentys[taisyti | redaguoti kodą]

Kavangai gyvena palyginti nedidelėje, bet derlingoje teritorijoje, kurią iš pietų supa dykumingos sritys. Regionas maitinamas pirmiausia Okavango upės, kuri lietaus sezono metu labai patvinsta. Skirtingai nei jų pietiniai kaimynai (koikojai, bušmėnai), kavangai yra sėslūs žemdirbiai. Jie augina vietinę soros rūšį - mahangu, kurią papildo kukurūzas, sorgas, pupelė.

Visi kavangai skirstomi į 5 gentis (iš vakarų į rytus): kvangaliai (84 000), mbunzai, šambju, gciriku (36 200) ir mbukušu (35 100).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kavangai migravo iš aukštutinės Zambezės ir įsitvirtino šiose derlingose žemėse dykumos šiauriniame pakraštyje apie XV-XVI a. Nuo XVII a. prasidėjo jų konsolidacija, genčių pagrindu susiformavo penkios primityvios valstybėlės, valdomos vadų, tituluojamų hompa arba fumu. Paveldėjimas jose egzistavo pagal moterišką liniją.

XIX-XX a. sandūroje kavangų etninės žemės buvo padalintos tarp Portugalijos Vakarų Afrikos ir Vokietijos Pietvakarių Afrikos, tačiau Vokietijoje vadai išlaikė tradicinę valdžią, kadangi kolonistai nesikišo į vidaus reikalus.

I pasaulinio karo metais PAR užėmus vokiečių koloniją, kavangų žemės atiteko pastarajai. Administruojant PAR, ovambų teritorijoje įkurtas bantustanas Kavangolendas.