Kaupolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Kaupolė (arba Kupolė) - senojo lietuvių tikėjimo apeiginis atributas naudojamas vasaros saulėgrįžos metu. Matas Pretorijus šitaip apie ją rašo: „ir dabar dar nadruviai, skalviai, kaip ir žemaičiai, teturį paprotį per Rasos šventę, kai būna užsėję laukus, aukštai ant ilgos karties pririšti kesulą visokiausių žolių, su linksmybėmis tą kartį iškelti ir pritvirtinti prie varčios stulpo, pro kur bus įvažiuojama su javais.

Šitokią kartį jie vadina kaupole, ir ji stovi tol, kol pradedamas doroti javų derlius, tada jie tą žolių kesulą nuima nuo karties ir dalį tų žolių, iš kurių padarytas kesulas, deda po javais, manydami, jog tokios žolės, nuo saulės kaitros perdžiūvusios, padės nuo graužikų, žiurkių ir pelių, kad šios daržinėje neėstų grudų. Dalį jie tausoja vaistams, manydami, kad šitokios žolės padeda nuo visų ligų“

Liaudies dainose apie kupolės žolynus šitaip dainuojama: tai buvo trišakiai augalai, kurių „viena šaka žydėjo – kaip Saulė tekėjo, kita – kaip Mėnulis riedėjo, trečia – kaip žvaigždelė žibėjo“. Toks kupolės įvaizdis reiškia pasaulio ir gyvybės medį.

Kupolėmis vadinta ir šventė, švęsta Rasos šventės metu, tai senasis Rasos šventės pavadinimas.