Kauno paliaubos
| Kauno paliaubos | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Lenkijos–Lietuvos karas | |||||||
| |||||||
Kauno paliaubos – 1920 m. lapkričio 29 d. Kauno geležinkelio stotyje, spaudžiant Tautų Sąjungai, pasirašyta paliaubų sutartis tarp Lietuvos ir Antrosios Lenkijos Respublikos vyriausybių atstovų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1920 m. spalio 9 d. praėjus vos dviem dienoms po Suvalkų sutarties prasidėjo vadinamasis Želigovskio maištas, kurio tikslas buvo užimti kuo daugiau naujai susikūrusios Lietuvos valstybės teritorijos. Po mėnesį trukusių kovų Lietuvos kariuomenei pavyko lapkričio 21 d. sustabdyti lenkų agresiją Giedraičių mūšyje ir pradėti kontrpuolimą, tačiau Tautų Sąjungai reikalaujant kariniai veiksmai tą pačią dieną nutraukti siekiant sustabdyti tolimesnį karo veiksmų išsiplėtimą. Tautų Sąjungai siekiant sudaryti paliaubas tarp abiejų šalių 1920 m. lapkričio 29 d. Kauno geležinkelio stotyje pasirašyta paliaubų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių atstovų.[1] Pagal šią sutartį nustatyta 6 km pločio neutralioji zona tarp Lietuvos ir Liucijaus Želigovskio kariuomenių bei numatyta surengti plebiscitus ginčijamose teritorijose, tačiau šie taip niekada ir nebuvo surengti, o L. Želigovskio užimta teritorija prijungta prie Lenkijos.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lithuania and Poland - Armistice Protocol concluded under the auspices of the League of Nations Military Commission of Control, signed at Kowno, November 29, 1920 (1922 LNTSer 45; 9 LNTS 63).
- ↑ Prieš 90 metų Lietuva atsisakė klastingo plano ir išvengė unijos su Lenkija