Žalgirio Arena
Koordinatės: 54°53′25″ š. pl. 23°54′52″ r. ilg. / 54.89028°š. pl. 23.91444°r. ilg.
| Žalgirio Arena | |
|---|---|
 
| |
| Vieta | Karaliaus Mindaugo pr. 50, 44334 Kaunas |
| Pradėtas statyti | 2008 m. rugsėjo 26 d. |
| Atidarytas | 2011 m. rugpjūčio 18 d. |
| Savininkas | Kauno miesto savivaldybė |
| Operatorius | UAB „Kauno arena“ |
| Statybos kaina | 50 mln. eurų[1] |
| Architektas | Eugenijus Miliūnas |
| Talpa | Krepšinis 15 415 Koncertas 20 000 Cirkas 15 400 Ledo ritulys 13 762 |
| Nuomininkai | Kauno Žalgiris |
Žalgirio Arena – tarptautinio lygio uždaras sporto kompleksas Kauno miesto Nemuno saloje.
Projekto istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1998 m. Kauno savivaldybe pradėjo bendradarbiauti su architektu Eugenijumi Miliūnu, pavesdama jam projektuoti naujus sporto rūmus Kalniečių parke, nes Kauno sporto halė neatitiko Eurolygos keliamų techninių reikalavimų. Tačiau vėliau nutrūkus projekto finansavimui, šios vietos atsisakyta, imta ieškoti kitų vietų arenai.[2]
Po ilgų diskusijų 2004 m. areną nuspręsta statyti Nemuno saloje. 2005 m. miesto valdžia pradėjo derybas su Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International“. Jos numatyti arenos projektavimo ir statybos kaštai – 486 mln. litų.[3] Dėl šios kainos buvo išsakyta daug kritikos oficialioje ir viešojoje aplinkoje. Žinomas lietuvių krepšininkas Arvydas Sabonis rėmė prancūzų projektuotojus, nes šie garantavo Europos Sąjungos lėšas arenos valdymui pirmaisiais metais. Tuometinis ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad siūlyta suma buvusi per didelė. Buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius pareiškė, kad atsisakymas derėtis su prancūzais buvo tik užmaskuotas noras arenos statybą patikėti verslininkui Augustinui Rakauskui, siūliusiam areną statyti prie prekybos centro „Mega“ miesto pakraštyje.[4]
2007 m. liepą nutraukus derybas su prancūzais, miesto savivaldybės taryba įpareigojo administracijos direktorių Arūną Keserauską atnaujinti bendradarbiavimą su E. Miliūnu.[5] Patvirtinta E. Miliūno arenos projekto suma – 150 mln. litų.[6]
2008 m. rugpjūtį konkurso būdu buvo išrinktas projekto rangovas. Tačiau antrąją vietą rangos konkurse užėmusi bendrovė „Mitnija“ parengė skundą teismui, dėl nesąžiningo pirmosios vietos, kurią laimėjo bendrovė „Vėtrūna“ paskelbimo. Prie statybvietės pastatytas pirmasis Nemuno salos tiltas (A. Mickevičiaus g.), kuriuo intensyviai naudojosi arenos statytojai.
2008 m. rugsėjo 26 d. Nemuno saloje iškilmingai įkasta kapsulė, simbolizuojanti Kauno sporto arenos statybų pradžią. Įkasus kapsulę su pergamentu, kitas jo egzempliorius atiduotas saugoti Kauno miesto muziejui.
2010 m. sausio 18 d. pasirašyta Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje valdymo ir naudojimo koncesijos sutartis: vadovaujantis 2010 m. tarp Kauno miesto savivaldybės ir VšĮ Kauno Žalgirio rėmėjas pasirašyta koncesijos sutartimi [7], kasmet Kauno miesto savivaldybė arenos operatoriui UAB „Kauno arena“ perveda 725 tūkst. eurų (sutartis – 2,5 mln. Lt) (be PVM) koncesijos mokestį. Koncesininkas į šį objektą per 25-erius koncesijos metus įsipareigojo investuoti virš 9 mln. eurų (sutartyje – 32 mln. Lt) ir kasmet čia surengti iki 70 renginių. 2010 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė statomiems Kauno pramogų ir sporto rūmams suteikti Žalgirio vardą.[8] Arenos techninė įranga – labai sudėtinga. Arenos grindys sudarytos iš dviejų dalių. Jose įrengti grunto pašildymo ir ledo šaldymo vamzdynai. Grunto pašildymas leidžia apsaugoti grindų konstrukcijas nuo galimų deformacijų. Аrenos grindų storis siekia 30 cm.[9] Žalgirio arenoje sumontuota 12 tūkstančių aukštos kokybės (VIP) kėdžių.[10] Arenoje diegiama langų valdymo sistema, leidžianti juos automatizuotai varstyti profiliuose integruotais elektros varikliais. Vakarinės ir pietinės Žalgirio arenos fasado stiklo plokštumos įrengtos su saulės spindulius kontroliuojančia funkcija, skirta apsaugoti vidaus patalpas nuo perkaitimo.[11] 2011 m. birželio 9 d. Žalgirio arenoje pakabintas vienas didžiausių Skandinavijos ir Baltijos šalyse informacinis vaizdo kubas.[12] Arenos pastatą ir gretimą teritoriją lauke apšviesti įrengti du iki 38 m aukščio galintys iškilti šviestuvai. Esant dideliam vėjui, numatyta, kad šviestuvų stovai automatiškai susitrauks.[13] 2011 m. rugpjūčio 18 d. arena buvo oficialiai atidaryta.
2010 m. pabaigoje pastatytas antrasis tiltas į areną – Karmelitų tiltas.
Arenos koncesijos sutartį su Kauno m. savivaldybe 25-iems metams yra pasirašiusi VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“, o ši arenos valdytojo funkcijas yra patikėjusi UAB „Kauno arena“.[14]
Renginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Žalgirio“ arenos lankomumo rekordas pasiektas 2015 m. gruodžio 5 d. ir priklauso grupei SEL, kurios „360 laipsnių“ koncertą stebėjo 20517 žiūrovų.
Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sporto renginiai, vietos žiūrovams:
- Krepšinis – 15 415
- Tinklinis – 13 666
- Rankinis – 13 807
- Tenisas ir techninės sporto šakos – 13 762
- Boksas – 15 261
- Mini futbolas – 14 110
Koncertai, vietos žiūrovams:
- Koncertai, kai scena gale – iki 17000;
- Koncertai, kai scena centre – iki 20000;
- Koncertai – amfiteatras 5 539 arba 2 714, priklausomai nuo pasirinkto varianto;
- Cirkas, vietos žiūrovams – 15 400.
Arenos plotai:
- Bendras pastato plotas – 39 684,2 m²
- Arena – 2 841,72 m²
- Šildomos erdvės – 28 297,75 m²
- Nešildomos erdvės – 6 978,59 m²
Aukštų plotai (35 276,34 m²):
- I aukštas – 13 149,86 m²
- II aukštas – 6 402,46 m²
- III aukštas – 5 795,04 m²
- IV aukštas – 4 436,90 m²
- V aukštas – 2 710,79 m²
- VI aukštas – 2 781,29 m²
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Draugiškos rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos nacionalinių vyrų rinktinių (2011-08-18)
-
Draugiškos rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos nacionalinių vyrų rinktinių (2011-08-18)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „„Žalgirio“ arena įvardinta didžiausiu penkmečio projektu“. Kauno diena. 2012-11-09. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
- ↑ Kauno arenos dešimtmetis – lyg amžinybė[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.alfa.lt/straipsnis/136426
- ↑ www.lrytas.lt Derybos su prancūzais dėl Kauno arenos statybos – oficialiai nutrauktos 2007-07-20
- ↑ www.lrytas.lt Areną Nemuno saloje projektuos E. Miliūnas 2007-07-25
- ↑ http://www.kaunas.lt/index.php?274325990 Archyvuota kopija 2014-12-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Koncesijos sutartis [1]
- ↑ http://www.kaunoarena.info/index.php/news/137/53/Statomai-Kauno-arenai-suteiktas-zalgirio-vardas Archyvuota kopija 2010-03-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žalgirio arenos grindys – svarbus etapas // Kauno diena, 2010 m. rugpjūčio 12 d. [2]
- ↑ Visoje „Žalgirio arenoje“ bus įrengtos VIP kėdės // Kauno diena, 2010 m. lapkričio 5 d. [3]
- ↑ Žalgirio arenos langai bus su varikliais // Kauno diena, 2011 m. sausio 6 d. [4]
- ↑ „Žalgirio“ arenoje pakabintas informacinis kubas // Kauno diena, 2011 m. birželio 9 d. [5]
- ↑ Išbandyti „Žalgirio“ areną apšviesiantys šviestuvai // Kauno diena, 2011 m. birželio 9 d. [6]
- ↑ http://vz.lt/sektoriai/paslaugos/2016/03/04/vietoj-iskabos-ant-zalgirio-arenos-bus-sumontuoti-led-ekranai
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||