Pereiti prie turinio

Kauno VII forto žudynės

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°54′58″š. pl. 23°55′43″r. ilg. / 54.915987°š. pl. 23.928575°r. ilg. / 54.915987; 23.928575

1941 m. liepos mėn. žydų žudynės Kauno VII forte. Nuotraukos centre – nuo pagrindinės grupės atrinkti žydų vyrai, jiems vadovauja ginkluoti lietuviai su baltais rankos raiščiais. Antrame plane – minia suimtųjų, palikti daiktai, nužudytųjų palaikai.

Kauno VII forto žudynės – masinės žydų ir kitų tautybių gyventojų žudynės, įvykdytos 1941 m. birželio–liepos mėnesiais Kauno miesto VII forte. Žudynes įvykdė nacių Vokietijos A operatyvinės grupės pareigūnai ir su jais bendradarbiavę lietuvių Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono kariai.[1]

Tikslus nužudytųjų skaičius nėra žinomas, bet greičiausiai siekė 5 000 asmenų, didžiąją dalį aukų sudarė žydų tautybės vyrai. Didžiausio masto sušaudymai vykdyti nuo birželio 30 d. iki liepos 6 d. Prieš nužudymus suimtieji buvo konvojuojami ir kalinami forto teritorijoje.[1]

Šios egzekucijos buvo didžiausias civilių gyventojų žudynių aktas Lietuvos naujųjų amžių istorijoje. Pagal aukų skaičių jas vėliau pranoko masinės žydų žudynės IX forte, Paneriuose ir kitose Lietuvos vietovėse.[2]

Vykdytojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vokiečių kariai (tikėtina, A operatyvinės grupės pareigūnai) ir ginkluoti lietuviai laiko suimtuosius žydus Kauno VII forte, 1941 m. liepos mėn.

Vokiečių operatyviniai daliniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos–SSRS karui, nuo birželio 25 d. žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Kaune dislokuoti vokiečių operatyviniai būriai ir jų padaliniai, vokiškai žinomi Einsatzkommando ir Sonderkommando terminais. Birželio 25 d. SS oberšturmfiurerio Ludwigo Hüttigo (Ludwig Hüttig) vadovaujamas priešakinis Sonderkommando 1b būrio dalinys pasiekė Kauną. Birželio 28 d. Kaune dislokuotas vokiečių Sonderkommando 1b dalinys, vadovaujamas SS oberfiurerio Ericho Ehrlingerio (Erich Ehrlinger). Šio dalinio pareigūnai pradėjo organizuoti reguliarius žydų ir kitų tautybių gyventojų suėmimus ir sušaudymus mieste.[3][4]

Remiantis 1941 m. liepos 1 d. E. Ehrlingerio ataskaita Vyriausiajai Reicho saugumo tarnybai (RSHA) Berlyne, tuo metu VII forte buvo įsteigta sulaikymo stovykla, skirta žydams. Ji vokiečių dokumentuose vadinta „koncentracijos stovykla”. E. Ehrlingerio ataskaitoje taip pat nurodyta, kad dvi lietuvių TDA bataliono kuopos (Hilfspolizeitruppe), t. y. 205 lietuvių karių, buvo pavaldžios jo Sonderkommando 1b daliniui: viena iš jų buvo atsakinga už sušaudymų vykdymą VII forte, kita – už VII forto sargybą.[5] Birželio 30 d. pulk. J. Bobelis perleido lietuvių 5-ąją TDA bataliono kuopą Sonderkommando 1b žinion.[6]

1941 m. liepos 2 d. vokiečių saugumo policijos (SiPo) funkcijas Kaune iš E. Ehrlingerio perėmė į miestą atvykęs 3-iojo operatyvinio būrio (Einsatzkommando 3) vadas Karlas Jėgeris (Karl Jaeger), kuris tęsė žydų ir kitų gyventojų žudymo operacijas. Per E. Ehrlingerio vadovaujamo Sonderkommando 1b dalinio veiklos laikotarpį Kaune nužudyta apie 1 500 žydų tautybės gyventojų.[7]

Vokiečių policijos batalionai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sušaudymus forte taip pat vykdė vokiečių 9-ojo policijos bataliono 1-osios kuopos antrasis būrys. Jis priklausė Sonderkommando 1b daliniui. Žudynėse taip pat dalyvavo vokiečių 65-ojo policijos bataliono nariai, po karo tvirtinę, kad jų 2-oji kuopa vykdė žmonių sušaudymus Kaune.[6]

Tautinio darbo apsaugos batalionas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pulk. Andrius Butkūnas (Butkevičius) (1890–1975), TDA bataliono vadas nuo 1941 m. birželio 28 d. iki liepos 24 d.

Masinius žydų sušaudymus VII forte įvykdė lietuvių TDA bataliono 1-osios ir 3-iosios kuopos kariai. Vykdant itin didelio masto žudynes, dalyvaudavo visi TDA bataliono kariai, išskyrus tuos, kuriems būdavo pavestos kitos užduotys.[8]

1941 m. birželio 27 d. TDA bataliono įsteigimą Kaune autorizavo vokiečių karo lauko vadovybė. Už jo formavimą buvo atsakingas Kauno miesto ir apskrities komendantas pulk. Jurgis Bobelis. Batalionas pradėtas formuoti birželio 28 d. iš buvusių Birželio sukilimo dalyvių ir Lietuvos kariuomenės karių, jo vadu paskirtas pulk. Andrius Butkūnas (Butkevičius), jo pavaduotoju – gen. št. mjr. Antanas Impulevičius.[1][9]

Ltn. Bronius Norkus (1914–1942), Birželio sukilimo Kaune dalyvis, TDA bataliono 3-iosios kuopos būrio vadas (1933 m. paso nuorašo nuotrauka).[10]

Birželio 30 d. po pulk. J. Bobelio pristatytos ataskaitos apie TDA bataliono formavimą, Lietuvos laikinoji vyriausybė priėmė nutarimą dešimčiai dienų iš anksto finansuoti batalioną (numatyta 7492 rublių suma per dieną). Tame pačiame vyriausybės posėdyje nutarta pritarti vokiečių pareigūnų sprendimui organizuoti žydų koncentracijos stovyklą VII forte. Jos įsteigimas pavestas pulk. J. Bobeliui ir komunalinio ūkio viceministrui Vladui Švipui.[11]

1941 m. liepos 4 d. TDA batalioną sudarė 724 puskarininkiai ir kareiviai.[12] Nors iš pradžių daliniui buvo pavesta saugoti ekonominius ir karinius objektus, jau liepos pradžioje, vadovaujant vokiečių operatyvinio būrio pareigūnams, jo kariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų sušaudymus VII forte.[13] Remiantis buvusių TDA bataliono karių parodymais duotais po karo LTSR saugumo organams, žinoma, kad VII forto egzekucijas atliko 1-osios, 3-iosios ir greičiausiai 4-osios bei 5-osios kuopos kariai. Dažniausiai žudynių vykdymuose dalyvavo 1-osios ir 3-iosios kuopos kariai.[8][6] 1-osios kuopos vado pareigas ėjo kpt. Bronius Kirkila, 3-iosios kuopos – ltn. Juozas Barzda, kuopos vado padėjėjo – ltn. Anatolijus Dagys, būrių vadų – ltn. Jurgis Skaržinskas, ltn. Bronius Norkus, j. ltn. Stepas Dubinskas.[8]

Žudynių eiga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniuose tyrimuose Kauno VII forte vykusių žudynių chronologija yra atkurta tik iš dalies.

Pasiruošimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
SS brigadefiureris Francas Valteris Štalekeris, Ostlando vyriausiojo saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vadas 1941–1942 m.

Po 1941 m. birželio 26–29 d. įvykusių žydų pogromų Vilijampolėje ir kitose miesto vietose, vokiečių operatyvinio Sonderkommando 1b dalinio pareigūnai pradėjo ruoštis sistemingoms masinėms žydų žudynėms Kauno VII forte. Vykstant viešoms žydų egzekucijoms ir suėmimams mieste, vokiečių A operatyvinės grupės vadas F. V Štalekeris bent du kartus dalyvavo pasitarimuose su vokiečių 16-osios armijos karininkais Kaune (birželio 26 ir 28 d.). Žinoma, kad birželio 28 d. F. V. Štalekeris aptarė vermachto karininkų reikalavimą vengti viešų žydų pogromų mieste.[14]

Lietuvos kariuomenės pulk. ltn. Jurgis Bobelis (1895–1954), apie 1930 m., Kaunas.

Pradėjus steigti „žydų koncentracijos stovyklą“ VII forte, vokiečių 3-iojo operatyvinio būrio pareigūnai planavo joje įrengti du skyrius, iš kurių vieną numatė žydų vyrams, o kitą – moterims ir vaikams. Birželio 30 d. Laikinajai vyriausybei pritarus žydų „koncentracijos stovyklos“ įsteigimui VII forte, lietuvių karo komendatūros dokumentuose VII fortas laikytas lietuvių karo komendantūros „koncentracijos stovykla“. Įsteigta stovyklos komendanto pareigybė. Liepos 5 d. pulk. J. Bobelio miesto komendanto biudžete, pateiktame Laikinajai vyriausybei, nuo liepos 1 d. buvo numatyta biudžeto eilutė „koncentracijos stovyklai“ ir jos sargybai išlaikyti. Sargybą, anot šio dokumento, turėjo eiti 21 lietuvių kareivis, vadovaujamas majoro.[15]

1941 m. birželio 29–30 d. suimtuosius žydus pradėta konvojuoti į VII forto teritoriją. Žydų vyrai ir jaunuoliai buvo laikomi lauke po atviru dangumi. Sulaikytosios moterys ir mergaitės kalintos forto viduje, kazematuose. Sulaikytieji kalinti sunkiomis sąlygomis, jie būdavo mušami, marinami badu ir troškuliu. Sulaikytosios jaunesnio amžiaus moteris buvo prievartaujamos. Anot Leibo Koniuchowsky’io užfiksuotų liudijimų, 30–40 išžagintų moterų buvo sušaudytos, o likusios suimtosios liepos 7 d. perkeltos į IX fortą ir vėliau paleistos į laisvę.[16]

Tuo pačiu metu vokiečių pareigūnai uždraudė žydams išvykti iš Kauno. Kontroliuoti gyventojų judėjimą iš miesto pavesta lietuvių policijos daliniams. Išvykti bandantys žydai lietuvių pareigūnų būdavo suimami ir pristatomi į VII fortą.

1941 m. liepos 2 d. pulk. J. Bobelio išleistu nurodymu, numatyta paženklinti visus žydus ir jų gyvenamuosius namus. Taip pat nurodyta suimti visus žydų, lenkų ir lietuvių komunistus. Įsakyta „išvalyti“ visų parduotuvių darbuotojus, uždrausta „turtingiems“ žydams tariamai išparduoti savo parduotuves. Numatyta registruoti ir konfiskuoti žydų turtą. Anot nurodymų, ginklai ir nekilnojamasis turtas turėjo būti perimti „tikrųjų“ lietuvių.[17]

Žudynės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suimtieji žydai Kauno VII forte, 1941 m. liepos mėn.

1941 m. birželio 22–28 d., dar iki sistemingų masinių žudynių pradžios ir „koncentracijos stovyklos“ įkūrimo, VII forto teritorijoje vykdytos žydų ir tarybinių aktyvistų žudynės. Čia prie iškastos duobės kulkosvaižiais buvo sušaudomi žydų, rusų ir lietuvių tautybės asmenys.[18]

1941 m. birželio 30 d. VII forte prasidėjo sistemingos egzekucijos.[19] Remiantis K. Jėgerio ataskaita, 1941 m. liepos 4 d. jo įsakymu VII forte nužudyti 463 žydai, o liepos 6 d. – 2 514 žydai. Liepos 6 d. ataskaitoje tap pat paminėta, kad tuo metu VII forte buvo įkalinta apie 1500 žydų. Juos, anot K. Jėgerio ataskaitos, planuota perkelti į naują įkalinimo stovyklą IX forte. Tuo pačiu metu Kauno centriniame kalėjime buvo kalinami 1 869 žydai, 214 lietuvių, 134 rusai, vienas latvis ir 16 lenkų. Ataskaitoje K. Jėgeris teigė, kad iki liepos 6 d. mieste iš viso nužudyti 7 800 žydai.[12]

Suimtieji žydai Kauno VII forte, 1941 m. liepos mėn.

TDA bataliono kariai vykdyti žudynių į fortą būdavo atvežami sunkvežimiais. Forto viduje buvo iškastas didelis griovys, prie kurio sušaudymui rikiuotos žydų grupės. Pirmosios egzekucijos įvykdytos birželio 30 d. Liepos pradžioje įvykusiose VII forto žudynėse daugiausia dalyvavo 1-osios kuopos kareiviai, tačiau dalyvavo ir kiti TDA bataliono kariai. Pasak TDA bataliono karių liudijimų, liepos 4 d. žydų žudynės įvykdytos vidinėje forto aikštėje iškastuose grioviuose. Tos dienos žudynėse komanda šaudyti buvo duodama ltn. B. Norkaus ir j. ltn. Juozo Obelenio. Pasak liudininkų, jie taip pat šaudė į žydus iš pistoletų. Kiti TDA bataliono kariai liudijo, kad tos dienos sušaudymuose dalyvavo vokiečių karininkai, ltn. J. Barzda ir ltn. Jurgis Skaržinskas. Po žudynių, palaikus užkasdavo tam atvesti sovietų karo belaisviai.[20]

Vienas iš sušaudymų forte užtruko dvi dienas. Jos metu nužudyti 400–500 žydų vyrai. Šioms žudynėms vadovavo ltn. J. Barzda. Egzekucijas vykdant mažomis žydų grupėmis, jos užtruko iki sutemų. J. Barzdai pasišalinus, jis sugrįžo kitą dieną su keliais kulkosvaidžiais. Jie buvo panaudoti likusių suimtų žydų sušaudymui. Visi tuo metu forte laikyti žydai nužudyti. Šios dvi dienas trukusių žudynių data nėra tiksliai nustatyta.[21]

Kauno VII forte sušaudytų žydų didžiulė asmeninių daiktų krūva, 1941 m. liepos mėn.

Po liepos 6 d. masinių žudynių, forte buvo tęsiamos epizodinės, mažesnio masto egzekucijos. Liepos 9 d. forte nužudytas 21 žydų vyras ir trys žydės. Liepos 19 d., vadovaujant ltn. B. Norkui, forte nužudyta apie 30 žydų suimtųjų grupė.[22]

Liepos 7 d. slaptuoju TDA bataliono vado įsakymu Nr. 3 nurodyta VII forto teritorijai skirti visą parą budinčią 49 sargybinių apsaugą. Iš visų TDA bataliono saugomų objektų, VII fortui skirtas didžiausias sargybinių skaičius. Liepos pradžioje forto sargybą atliko TDA bataliono 1-osios kuopos kariai.[22]

Išgyvenusieji

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tik nedideliam skaičiui suimtųjų pavyko pabėgti ar būti išlaisvintiems iš VII forto. Kai kuriems tai pavyko padaryti papirkus lietuvius. Teisininko ir ilgamečio Lietuvos kariuomenės žydų draugijos pirmininko ltn. Jokūbo (Jakovo) Goldbergo prašymu, pulk. J. Bobelis padėjo išlaisvinti maždaug 30 suimtų žydų – buvusių Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvių.[23][24] Kitur nurodoma, kad pulk. J. Bobelio įsakymu taip išlaisvinta 70 vyrų.[22][24] Ši grupė iš pradžių buvo perkelta į kalėjimą, o po dviejų savaičių paleista į laisvę.[22]

J. Nemenčikas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prasmukti drauge su buvusiais Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviais ir išsilaisvinti pavyko ir iki tol forto kazematuose besislapsčiusiam Jizhakui Nemenčikui (Itzchakas Nemenchikas). Istorikų vertinimu, po karo užfiksuotas J. Nemenčiko pasakojimas yra vienas iš tiksliausių šių žudynių liudijimų.[a] Pasak J. Nemenčiko, vieni iš didžiausių šaudymų vykdyti liepos 3 ir 4 d. Anot jo, „naktis iš ketvirtadienio į penktadienį ir visas penktadienis buvo siaubingai kruvini. Šaudymai [forto] aikštėje nesiliovė, už pylimų buvo išvedamos vis kitos žmonių grupės.“[24] Sekmadienio naktį, liepos 6 d., visi maždaug 2 500 vyrų, kurie dar nebuvo sušaudyti forto aikštėje, buvo nužudyti automatų papliūpomis ir rankinėmis granatomis, svaidomomis nuo forto pylimų į suimtuosius. Nedidelė grupė žydų, kurių nenužudė forto požemiuose, liepos 6 d. išvydo aikštėje gulint tūkstančius palaikų. J. Nemenčiko spėjimu, VII forto aukų skaičius siekė 7 000.[27]

J. Nemenčikas savo pasakojime nurodė, kad liepos 6 d. jis asmeniškai matė į fortą atvykusius apginkluotus lietuvių krepšininkus, kuriems buvo atrinkta 30 asmenų suimtųjų grupė. Jie ją nusivedę ant kalniuko esą sušaudė. Panašūs pasakojimai buvo pakartoti kitų žydų autorių darbuose.[28] Lietuvių istorikai savo tyrimuose nurodo, kad šis J. Nemenčiko įrašas yra klaidingas, neturintis kitų dokumentinių įrodymų.[24][29]

Pokyčiai TDA batalione

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis TDA bataliono karių, negalėdami atvirai priešintis nacių pareigūnams, bandė palikti tarnybą arba kitaip išvengti dalyvavimo žudynėse. Nuo liepos 5 iki 11 d. iš bataliono atleista 117 karių. Per kelias liepos dienas vien iš 1-osios kuopos dezertyravo devyni kariai (liepos 15–17 d.). Liepos 12 d. nusižudė TDA bataliono 1-osios kuopos vadas kapitonas Bronius Kirkila. 1-osios kuopos vado pavaduotojas ltn. Stepas Paulauskas ir du būrių vadai, j. ltn. Povilas Kulakauskas ir j. ltn. Jonas Ralys, paprašė būti atleisti iš tarnybos, jų prašymai buvo patenkinti.[30] 1-osios kuopos kareivis Jonas Baranauskas po karo tvirtino atsisakęs žudyti žmones, savo sprendimą motyvuodamas silpna širdimi. Karininko išbartas kaip blogas savanoris, J. Baranauskas buvo atleistas nuo egzekucijų ir paskirtas eiti sargybą už VII forto ribų.

Pastabos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Pirmą kartą J. Nemenčiko liudijimas apie įvykius Kauno VII forte publikuotas 1948 m. jidiš kalba parengtame istoriniame žurnale „Fun Letzte Churbn“ Miunchene (Nr. 7; p. 58–70). 2021 m. publikuotas jo vokiškas vertimas su komentarais.[25][26]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. 1 2 3 Bubnys 2020, pp. 169–172.
  2. ↑ Dieckmann 2016, p. 48.
  3. ↑ Dieckmann 2016, p. ęš.
  4. ↑ Bubnys 2020, pp. 166, 170.
  5. ↑ Bubnys 2020, pp. 170–172.
  6. 1 2 3 Dieckmann 2016, p. 53.
  7. ↑ Bubnys 2016, p. 34.
  8. 1 2 3 Bubnys 2016, pp. 34–36.
  9. ↑ Bubnys 2006, p. 34.
  10. ↑ „Norkus Bronislovas“. eais.archyvai.lt. Kaunas: Kauno regioninis valstybės archyvas. Nuoroda tikrinta 2026-07-20.
  11. ↑ Bubnys 2020, pp. 169–171.
  12. 1 2 Bubnys 2020, pp. 170.
  13. ↑ Bubnys 2020, pp. 171.
  14. ↑ Dieckamnn 2016, pp. 42–44.
  15. ↑ Dieckamnn 2016, p. 49 (išnaša Nr. 173).
  16. ↑ Dieckamnn 2016, pp. 48–51.
  17. ↑ Dieckamnn 2016, p. 50.
  18. ↑ Petrikėnas 2011, pp. 43–44.
  19. ↑ Dieckmann 2016, p. 49.
  20. ↑ Bubnys 2020, pp. 170–171.
  21. ↑ Bubnys 2020, p. 171–172.
  22. 1 2 3 4 Bubnys 2020, p. 172.
  23. ↑ Kassow 2016, p. 21.
  24. 1 2 3 4 Dieckmann 2016, p. 51.
  25. ↑ Dieckmann 2016, p. 117.
  26. ↑ Beer, Frank; Roth, Markus, red. (2021). Von der letzten Zerstörung. Die Zeitschrift „Fun letstn churbn“ der Jüdischen Historischen Kommission in München 1946–1948 (vokiečių k.). Vertė Hiep, Susan; Lichtenstein, Sophie; Wartenberg, Daniel. Berlin: Metropol-Verlag. ISBN 9783-863315573.{{cite book}}: CS1 priežiūra: neatpažinta kalba (nuoroda)
  27. ↑ Dieckmann 2016, pp. 51–52.
  28. ↑ Dieckmann 2016, p. 51 (taip pat išnaša Nr. 179).
  29. ↑ Petrikėnas 2011, pp. 22–29.
  30. ↑ Bubnys 2020, pp. 172–173.

Bibliografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kauno_VII_forto_žudynės&oldid=7931853"