Kauno šv. Juozapo bažnyčia
Kitos reikšmės – Šv. Juozapo bažnyčia.
54°54′46″ š. pl. 23°53′23.87″ r. ilg. / 54.91278°š. pl. 23.8899639°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kauno I |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Panerių g. 72 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
Kauno šv. Juozapo bažnyčia (Vilijampolės bažnyčia) stovi Vilijampolėje (Kaunas), šalia Sąjungos aikštės. Aptarnaujama parapija, kurioje gyvena apie 20 tūkst. žmonių. Sekmadieniais šv. Mišiose dalyvauja apie 400 tikinčiųjų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilijampolėje po Pirmojo pasaulinio karo prelatas Povilas Januševičius įkūrė (ir šelpė) Vaikelio Jėzaus draugiją našlaičiams globoti ir auklėti. Buvusiose arklidėse įrengė prieglaudą, įsteigė pradžios ir amatų mokyklas, dirbtuves, VIII forte – vaikų su psichikos sutrikimais mokyklą-izoliatorių.
1932 m. pastatyta mūrinė bažnyčia (statyba daugiausia rūpinosi klebonas Juozapas Dagilis), įkurta parapija. Bažnyčia turėjo būti laikina, nes buvo parengtas didelės ir gražios mūrinės bažnyčios projektas. Tačiau Antrasis pasaulinis karas sutrukdė įgyvendinti šį projektą iki galo.
Bažnyčiai priklausė vaikų prieglauda, vidurinė amatų mokykla. Buvo 2 vaikų darželiai (steigėjai kunigas Juodeika ir Kazimieras Murikevičius), vieną tvarkė seselės benediktinės, kitą – Šv. Vincento Paduviečio draugija.
Vilijampolėje gyveno altarista Kazimieras Žitkus (1893–1986), poetas, rašęs Vinco Stonio slapyvardžiu, 1953–1959 m. Kauno kunigų seminarijos rektorius, nuo 1958 m. Kauno kapitulos kanauninkas.
Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia įrengta mūriniame 2 aukštų name. 1974 m. Kauno vykdomojo komiteto sprendimu iš bažnyčios atimta dalis šventoriaus ir pastatytas kino teatras „Vilnis“.
Rekonstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčios architektūroje atsispindi keli jos plėtros etapai. Iki 1983 m. bažnyčios pastatas priminė įprastą statinį: jo pirmame aukšte vykdavo pamaldos, o antrame aukšte įrengta klebonija su raštine ir gyvenamaisiais butais. Vilijampolei išsiplėtus ir pagausėjus gyventojų, parapija nebegalėjo patenkinti tikinčiųjų poreikių, todėl atsirado būtinybė bažnyčią padidinti. 1983 m. buvo atlikta didelė rekonstrukcija: panaikinti butai antrame aukšte, lubos pakeltos iki pastogės. Ant naujų gelžbetonio kolonų sumontuoti balkonai. Naujame mūriniame priestate įrengti erdvūs laiptai, kuriais patenkama į balkonus. Taip pat pastatytas naujas didysis altorius ir du šoniniai altoriai.
Nuo 1995 iki 1998 m. vyko bažnyčios remonto darbai. Rūsyje įrengtos papildomos patalpos „Caritas“ veiklai, atnaujinta salė ir kambarys, skirtas vaikams bei jaunimui. 2001 m. prie bažnyčios pastatyta nedidelė klebonija.
Pagal architekto Valentino Baršausko projektą 2004 m. atlikta kita bažnyčios rekonstrukcija - ji padidinta į ilgį, be to, į Sąjungos aikštės pusę pristatytas varpinės bokštas. Vien pagrindinė šv. Mišių salė pirmame aukšte padidėjo 60 m², joje padaugėjo sėdimų vietų. Įrengta nauja klasė parapijos katechezei ir salė choristams.
Gretimame kvartale stovi Lietuvos laisvės koplyčia.
