Kaulo lūžis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Rankos kaulo lūžis ir gydymas

Kaulo lūžis (lot. frāctūra 'lūžis') - kaulo vientisumo suardymas dėl fizinės jėgos poveikio. Taip pat kaulas gali lūžti dėl ligos, tokios kaip osteoporozė arba dėl tam tikros vėžio formos.

Lūžių klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal ortopedijos mediciną kaulų lūžiai klasifikuojami į atvirus arba uždarus ir paprastus arba lūžius keliose vietose:

  • Uždarojo lūžio atveju odos vientisumas lūžio vietoje lieka nepažeistas.
  • Atvirojo lūžio atveju lūžio vietoje pažeidžiama oda, atsiveria žaizda, iš kurios kartais kyšo lūžusio kaulo galai. Atvirasis lūžis pavojingesnis už uždarąjį, nes į žaizdą gali patekti infekcija.

Taip pat kaulų lūžiai klasifikuojami pagal kaulų pavadinimus.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lūžus kaului jaučiamas stiprus skausmas, pažeista sritis (galūnė) yra deformuota, nenatūrali jos padėtis, pakitęs ilgis. Taip pat lūžio vietoje būna patinimas, jaučiamas ar girdimas traškėjimas. Jeigu lūžis atvirasis, lūžio vietoje matoma žaizda, kraujavimas.

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaulų lūžiai gydomi imobilizuojant lūžusio kaulo dalis visam gijimo laikotarpiui. Suaugusiems žmonėms gijimas trunka apie 6 savaites, vaikams trumpiau.

Gijimo metu reikia valgyti maistą, kuriame yra daug kalcio, arba vartoti specialius vitaminus su kalciu.

Po imobilizacijos dėl nejudrumo gali atrofuotis raumenys, o sąnariai tampa nejudrūs, todėl reikia atlikti fizioterapiją, kad atsistatytų kūno vietos, kurios buvo nejudinamos. Kad sąstingis praeitų greičiau, įpusėjus imobilizacijos periodui reikia pakeisti imobilizuotos kūno vietos padėtį taip, kad ji būtų panašesnė į natūralią.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka