Katharine Susannah Prichard
| Katerina Suzana Pričard angl. Katharine Susannah Prichard | |
|---|---|
| |
| Sidnėjuje 1927–1928 m. | |
| Gimė | 1883 m. gruodžio 4 d. Levuka, Fidžis |
| Mirė | 1969 m. spalio 2 d. (85 metai) Grinmauntas (prie Perto), Australija |
| Tautybė |  australė
|
| Sutuoktinis (-ė) | Hugo Throssell |
| Vaikai | Ric Throssell |
| Veikla | rašytoja |
Katerina Suzana Pričard (angl. Katharine Susannah Prichard, 1883 m. gruodžio 4 d. Levukoje, Fidžyje – 1969 m. spalio 2 d. Grinmaunte, prie Perto, Australijoje) – Australijos rašytoja, Australijos regioninio romano kūrėja, romano „Kunardu“ autorė.[1][2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Fidžyje, buvo vyriausias vaikas „Fiji Times“ žurnalisto Tomo Pričardo ir tapytojos Editos Izabelės Pričard, gimusios Freizer, šeimoje.[3] Tėvui netekus darbo, 1886 m. šeima persikėlė į Melburną, paskui į Lonsestoną, paskui vėl atgal į Melburną. 1902 m. baigė Pietų Melburno koledžą, į kurį pateko, laimėjusi dalinę stipendiją. Šeimos finansinė padėtis ir motinos liga sutrukdė K. Pričard siekti aukštojo mokslo. Dirbo guvernante, žurnaliste įvairiose vietose Viktorijoje ir Naujajame Pietų Velse. 1909 m. išvyko į Londoną, dirbo laisvąja žurnaliste. 1916 m. grįžo į Melburną. Gyvendama Londone susipažino ligoninėje su sužeistu australų leitenantu Hugu Troselu (Hugo Throssell); po karo, 1919 m. sausio 28 d., už jo ištekėjo ir išvyko iš Melburno į Vakarų Australiją. Gyveno Grinmaunte, Perto pašonėje, užsiėmė kūryba ir politine veikla. 1922 m. gegužės 10 d. pagimdė vienturtį sūnų Riką.[4]
Aktyviai dalyvavo politiniame ir visuomeniniame gyvenime. 1920 m. buvo viena iš Australijos komunistų partijos steigėjų, kartu su kitais įkūrė Rašytojų lygą (1935 m.) ir Australijos rašytojų draugijos Vakarų Australijos padalinį. Pasisakė prieš karą ir karinę prievolę, rėmė respublikoniškąją stovyklą Ispanijos pilietiniame kare. 1933 m. lankėsi Sovietų Sąjungoje; jai išvažiavus, dėl finansinių problemų nusižudė jos vyras. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno vis didesnėje antikomunistinės Australijos visuomenės izoliacijoje, o po to, kai atsisakė pasmerkti 1968 m. Varšuvos sutarties valstybių invaziją į Čekoslovakiją, atitolo ir nuo daugelio kolegų Australijos komunistų partijoje.[4] Dėl savo politinių pažiūrų ir ryšių su Sovietų Sąjunga, nuo 1919 m. iki pat mirties buvo Vakarų Australijos policijos ir federacinės vyriausybės dėmesio centre.[5]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūryboje jaučiama marksizmo įtaka,[1] vyrauja realistinis paprastų darbo žmonių gyvenimo uždarose bendruomenėse vaizdavimas, medkirčių, aukso kasyklų darbininkų, cirko artistų ir kitų žmonių socialinių bei politinių problemų nagrinėjimas, jų interesų gynimas.[2]
Pirmuosius kūrinius – apsakymus vaikams ir suaugusiems – paskelbė Melburno laikraščiuose ir žurnaluose. 1913 m. išleido eilėraščių rinkinį Clovelly Verses, 1915 m. – pirmąjį romaną „Pionieriai“ (The Pioniers), už kurį gavo piniginę premiją ir pelnė pripažinimą. 1921 m. išleido romaną „Juodasis opalas“ (Black Opal) apie nedidelės opalo kasyklų bendruomenės gyvenimą Laitning Ridže, Naujajame Pietų Velse. Romane „Darbo jaučiai“ (Working Bullocks, 1926 m.) pavaizdavo medkirčių gyvenimą Vakarų Australijos eukaliptų miškuose, romane „Kunardu“ (Coonardoo, 1929 m.) – aborigenės tarnaitės ir turtingo baltojo santykių istoriją.[6] „Darbo jaučiai“ ir „Kunardu“ – labiausiai žinomi autorės darbai tarptautiniu mastu, išversti į daugelį kitų kalbų.[4] Romanas „Kunardu“ išleistas lietuvių kalba 1962 („Kunardu. Šulinys pavėsy“) ir 1994 m. („Šulinys pavėsy“).
Romanų trilogijoje „Audringas paskutinis dešimtmetis“ (The Roaring Nineties, 1946 m.), „Aukso mylios“ (Golden Miles, 1948 m.) ir „Sparnuotos sėklos“ (Winged Seeds, 1950 m.) aprašė tris aukso kasybos laikotarpius (1890–1915, 1914–1927 ir 1930–1946 m.) ir valdingos moters bei jos šeimos gyvenimą.[4] Iš viso parašė trylika romanų.[7]
Parašė apsakymų: rinkiniai „Bučiuok į lūpas“ (Kiss on the Lips, 1932 m.), „Laimė“ (Happyness, 1967 m.); pjesių (Brumby Innes, 1929 m.), eilėraščių, pamfletų (The Real Russia, 1934 m.). 1963 m. išleido autobiografiją Child of the Hurricane.[4]
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
K. Pričard name Grinmaunte, kur rašytoja praleido didesnę savo gyvenimo dalį, įkurtas Katerinos Suzanos Pričard rašytojų centras.[8] Jos vardu pavadintas Manderingo viešosios bibliotekos filialas Grinmaunte.[9]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Katharine Susannah Prichard, Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
- ↑ 2,0 2,1 Irena Varnaitė, Katharine Susannah Prichard, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-01-03. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
- ↑ Lekki Hopkins, Prichard, Katharine Susannah (1883 - 1969), The Australian Women‘s Register, 2018-10-29. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 John Hay, Prichard, Katharine Susannah (1883–1969), Australian Dictionary of Biography, t. 11, 1988 m. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
- ↑ Richard Nile, Eroticism, Sex and the Politics of Imagination. Studies in Western Australian History, 1990 m. 11: 121.
- ↑ Coonardoo, goodreads. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
- ↑ The Black Opal, Allen & Unwin. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
- ↑ About KSP Writers‘ Centre, KSP Writers‘ Centre. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
- ↑ Library Services, Shire of Mundaring. Archyvuota 2014-09-28. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.