Kataras (durklas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
XVII a. kataras Luvre

Kataras (devanagari: कटार) – ypatingos konstrukcijos senovinis indiškas durklas skersine rankena. Gardą sudaro dvi plieninės plokštelės, einančios išilgai dilbio, sujungtos vienu ar keliais skersiniais, kurie yra rankena. Plokštelių priekiniai galai pereina į lygiašonio trikampio formos dviašmenę geležtę. Geležtės ilgis – nuo keliolikos iki keliasdešimt centimetrų (būdavo ir 1 metro geležčių, bet tai jau nebe durklas, o katariškas kalavijai). Katarus naudojo tik Indijoje, tai grynai indiškas ginklas. Juos nustojo vartoti XIX a.

Tai artimų kirstynių ginklas, efektyvus tiek šoniniams kertamiems smūgiams į nešarvuotą priešininką, tiek šarvus pramušiantiems dūriams.

Pietų Indijos katarai paprastai būdavo platūs ties rankena ir tiesiomis linijomis siaurėdavo link smaigalio. Geležtė paprastai būdavo su grioveliais, o link smaigalio geležtės šonuose eidavo iškilos briaunos, sutvirtinančios geležtę duriamojo smūgio į šarvus metu. Neretai kataro geležtė ir dilbio pokštelės būdavo nukaltos iš vieno plieno gabalo. XVI-XVII a. Indijoje kartais naudojo europietiškas geležtes, kurias prikniedydavo prie kataro rankenos. Egzistavo katarais su dvišakais smaigaliais ar dviem ar net trimis geležtėmis. Egzistavo ir katarai išsiskleidžiančia geležte. Jų rankena būdavo iš dviejų strypelių, įbedus katarą dūrėjas suspausdavo rankenos strypelius – artimesnį geležtei paspaudus pirštais geležtė išsiskleisdavo į dvi ar tris siauras geležtes, kurios padidindavo žaizdą. Dar viena katarų forma buvo katarai, kurie turėjo dilbį apgobiantį skydą. Marathos imperijoje iš katarų su išplėtota dilbio apsauga išsivystė vadinamasis pirštininis kalavijas (gauntlet sword) pata.

Kataras yra unikalus ginklas, kadangi juo kaunantis juo dūriai primena ne dūrius įprastiniu durklu, bet smūgius kumščiu, Todėl kautynių kataru stilius specifinis, paprastai teigiama, kad atakuoti juo paprasčiau.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]