Kataloniškasis pasaulio žemėlapis
.jpg)
Kataloniškasis pasaulio žemėlapis (isp. Atles català) – 1375 m. sukurtas pasaulio atlasas.[1]
Šį žemėlapį Aragono, Valensijos, Sardinijos ir Korsikos karalysčių karaliaus Chuano I užsakymu 1375 m. Maljorkos Palmoje sukūrė žydų kartografas Abraomas Kreskvas su sūnumi Jehuda.[2]
Žemėlapis padovanotas Prancūzijos karaliui Karoliui V Išmintingajam, nuo senų laikų (1380 m.) saugomas Paryžiuje, Nacionalinėje Prancūzijos bibliotekoje.
Iš pradžių atlasą sudarė šeši pergamento lakštai (kiekvienas maždaug 64,5 x 50 cm), sulankstyti vertikaliai, dažyti įvairiomis spalvomis, įskaitant auksą ir sidabrą, kurie vėliau buvo perpjauti per pusę ir ištempti ant medinių stovų.[3]
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Pirmuosiuose lapuose išdėstyti su kosmografija, astronomija ir astrologija susiję klausimai. Tekstus lydi iliustracijos. Tekstuose ir iliustracijose pabrėžiama sferinė Žemės forma. Aprašymuose taip pat pateikta informacija jūreiviams apie potvynius ir kaip nustatyti laiką naktį.[4]
Keturi likę lapai sudaro tikrąjį pasaulio žemėlapį, Jeruzalė pažymėta netoli pasaulio centro. Dviejuose lapuose pavaizduoti Rytai, likusiuose lapuose – Europa ir Šiaurės Afrika. Žemėlapio dydis yra apie 1,3 kvadratinių metrų. Krikščioniškieji miestai nurodyti su kryžiumi vėliavose, kiti miestai – su kupolu. Ties miestais pavaizduotos vėliavos tų valdovų, kuriems miestai priklauso.
Banguotos mėlynos vertikalios linijos atlase simbolizuoja vandenynus. Svarbių uostų vietovardžiai surašyti raudona spalva, kiti pažymėti juodai. Iliustracijos ir didžioji teksto dalis yra išdėstytos žemėlapio pakraščiuose. Tai rodo, kad žemėlapis buvo skaitomas, pastačius jį (ištempus) ir einant aplink.[5]
Žemėlapyje panaudota informacija apie užjūrio šalis iš Marko Polo knygos „Pasaulio įdomybių knyga” ir anglų keliautojo Džono Mandevilio knygos „Sero Džono Mandevilio kelionės ir žygiai”. Žemėlapyje identifikuota nemažai Indijos ir Kinijos miestų.[6]
Pagal arabų tradiciją Šiaurė vaizduojama atlaso apačioje.
Lietuva Kataloniškajame žemėlapyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadangi Kreskvo žemėlapis sudarytas, žvelgiant nuo Viduržemio jūros taško, Baltijos jūra ir jos pakrančių teritorija pavaizduota kaip tolimas, retai gyvenamas regionas. Lietuva pavadinta Litefanie paganis, t. y. „Pagonių Lietuva”. Žemėlapyje pažymėta Klaipėda ir pavaizduotas Nemunas.[7][8][9]
1375 m. Abraomo Kreskvo kataloniškasis žemėlapis (3-6 lapų motažas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Cecil Roth (1940). The Jewish Contribution To Civilization. Harper. pp. 69–72.
- ↑ Harwood, Jeremy (2006). To the Ends of the Earth: 100 Maps that Changed the World. F+W Publications Inc.
- ↑ Abraham Cresques? Atlas de cartes marines, dit Atlas catalan]. [1]
- ↑ Edwin Castano. „Catalan World Atlas“. Martian Herald.
- ↑ Botton, Jerry (2014). Great Maps. DK Publishing. p. 62. ISBN 9786027244962.
- ↑ Dhani Irwanto (27 March 2019). Taprobana: Classical Knowledge of an Island in the Opposite-Earth. Indonesia Hydro Media. p. 15. ISBN 9781465435613.
- ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas. Vilnius: Baltos lankos, 2015, p. 27. ISBN 978-9955-23-697-9.
- ↑ Agnė Rymkevičiūtė. Viduramžių Europos kartografija: pasaulio samprata ir Lietuvos atradimas. Skelbta Bernardinai.lt [2]
- ↑ Gailė Žalūdienė, Jonas Satkūnas. I. Domeikos geologinis žemėlapis XIX a. vidurio Europos žemėlapių kontekste. Geologijos mokslo istorija, 2009.