Katažina Jačinovska

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Katažina Jačinovska
Katarzyna Jaczynowska (60694).jpg
Katažina Jačinovska 1895 m.
Gimė 1872 m. kovo 23 d.
Šiauliai, Rusijos imperija
Mirė 1920 m. rugsėjo 3 d. (62 metai)
Varšuva, Lenkija
Veikla pianistė
Išsilavinimas Sankt Peterburgo konservatorija
Commons-logo.svg Vikiteka Katažina JačinovskaVikiteka

Katažina Jačinovska (lenk. Katarzyna Jaczynowska; 1872 m. kovo 23 d. Šiauliuose, Rusijos imperija – 1920 m. rugsėjo 3 d. Varšuvoje, Lenkija) – iš Lietuvos kilusi lenkų pianistė ir pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo iš Baltarusijos į Šiaulius atsikrausčiusių unitų šeimoje. Sesuo Marija užaugusi taip pat tapo garsia muzike ir lietuvių visuomenės veikėjo Jono Kymanto žmona. Nuo 1893 m. studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje garsaus kompozitoriaus Antono Rubinšteino klasėje, kuris jai skyrė vieną iš savo noktiurnų. Vėliau tęsė mokslus Vienoje pas žinomą kompozitorių ir pianistą Teodorą Lešetickį ir Varšuvos muzikos institute.

Scenoje pasirodydavo kartu su smuikininku Leopoldu Aueriu ir violončelininku Aleksandru Veržbilovičiuvimi, kartais su kameriniu orkestru ar smuikininku Stanislovu Barcevičiumi. Koncertavo Vokietijoje, Lenkijoje ir carinėje Rusijoje (surengė koncertus ir Vilniuje). K.Jačinovska amžininkų buvo vertinama už Frederiko Šopeno, Liudviko van Bethoveno ir Roberto Šumano kūrinių interpretacijas. Įvardijama kaip viena geriausių lenkų kompozitoriaus Zigmunto Noskovskio fortepijoninio kvarteto d-moll atlikėja.

Palaidota Povonzkų kapinėse Varšuvoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]