Karuselės triumfo arka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 48°51′42,4″ š. pl. 2°19′58,2″ r. ilg. / 48.85000°š. pl. 2.31667°r. ilg. / 48.85000; 2.31667

Triumfo arka

Karuselės triumfo arka (pranc. Arc de Triomphe du Carrousel) – Prancūzijos sostinės Paryžiaus centre esanti triumfo arka, stovinti tarp Tiuilri sodo ir Luvro plytinčioje Karuselės aikštėje. Ampyro stiliaus architektūrinis paminklas. Nuo monumento į miesto šiaurės vakarus tęsiasi devynių kilometrų ilgio vad. „istorinė ašis“, kuri eina per Santarvės aikštę, Eliziejaus Laukus, žymiai galingesnę Triumfo ir Didžiąją Defanso arkas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1802 m. kovo 25 d. Amjeno taikos sutarties pasirašymo imperatorius Napoleonas Bonapartas nusprendė Paryžiuje pastatyti iškilų paminklą, taip pašlovinant prancūzų Didžiosios armijos pergales. Senovės Romos Konstantino arkos pavyzdžio įkvėpti, projektuoti apsiėmė žymūs to meto architektai Šarlis Persje ir Pjeras Fransua Leonaras Fontenas.

Statybos prasidėjo 1806 m. kavalerijos švenčių (o vėliau paradų) aikštėje, prancūziškai vadinamoje „Carrousel“ (liet. karuselė arba liet. žirgų varžytuvės). Statoma buvo taip greitai, kad jau 1807 m. iš karinio žygio į Prūsijos karalystę grįžusi Imperatoriaus kariuomenė galėjo triumfališkai žygiuoti po Arkos skliautais, kuriai, tiesa, tuo metu dar trūko skulptūrinių puošmenų.

Napoleono ir Rusijos imperatoriaus Aleksandro I susitikimas ant plausto Nemune, jo metu buvo sudaryta Tilžės taika (dail. Klodas Reimi).

Už dekoro projektą buvo atsakingas dailininkas Šarlis Mainje, dekoratyvines skulptūras ir reljefus kūrė žymūs menininkai, tame tarpe ir garsusis Klodas Mišelis (Klodionas). Scenos vaizduoja:

Arkos viršuje – kvadrigos skulptūrinė grupė ir Pergalės deivės

Be to, Arką puošia Italijos karalystės ir Prancūzijos imperijos simboliai.

19 m aukščio, 23 m ilgio ir 7,3 m pločio monumente iškirsti treji vartai: vidurinieji (virš 6 m aukščio) ir du šoniniai (virš 4 m aukščio). Kolonos ir frontono viršutinė dalis – iš rusvojo marmuro. Viršuje iškaltos prancūzų kariuomenę šlovinančios eilutės.

Karuselės arkos viršūnėje buvo risčia bėgantys keturi žirgai (po 1797 m. Venecijos užkariavimo, Napoleono Bonaparto nurodymu, jie buvo nukelti nuo Šv. Morkaus bazilikos ir atvežti į Paryžių). Kurį laiką skulptūrinė grupė puošė Karuselės arką, o 1815 m., po Vaterlo mūšio ir Burbonų valdžios atkūrimo, žirgai buvo grąžinti į Veneciją. Viršuje 1808 m. iškilusios dvi pauksuotos Pergalės deivės pasiliko senojoje vietoje. 1828 m. žirgų vietoje sumontuota Fransua Žozefo Bozio kvadriga, vaizduojanti triumfo vežime keliaujančią Taiką.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka