Kartoteka
Kartotekà (sen. gr. χάρτης = chắrtēs 'papiruso lapas' + sen. gr. θήκη = thḗkē 'talpykla') – tam tikro kiekio apskaitytų kortelių rinkinys, jas vienija bendras turinys ir sudėliojimas susisteminta tvarka. Kortelės kartotekoje surikiuojamos abėcėlės tvarka, pagal prekių rūšį ir grupę, numerį, pagal apskaitomų daiktų saugojimo vietą, pagal terminus ir t. t. Kaip pertvara naudojamos tvirtos kartoninės kortelės su iškyša viršuje; jos skirtos tik tarp jų esančioms apskaitytoms kortelėms klasifikuoti. Kai neįmanoma numatyti visų klasifikavimo atvejų, taikomi indikatoriai – ypatingos metalinės plokštelės su spaustukais, jos maunamos ant apskaitytų kortelių ir, sudarydamos iškyšą, žymi vienokį ar kitokį kortelių klasifikavimo požymį. Naudojami įvairių spalvų, formų ir dydžių indikatoriai.[1]
Kartotekos būdavo pasitelkiamos bibliotekose, buhalterijoje, kanceliarijoje – visur, kur reikėdavo dirbti su dideliais duomenų kiekiais. Atsiradus perfokortoms buvo išrastos dvejopos paskirties kortos, kuriose naudojant kiaurymes kodavimas buvo suderintas su paprastais žmogaus skaitomais skaičiais.[2] Dabar fizinių kartotekų vietoj dažniausiai taikomos įvairios kompiuterinės, skaitmeninės rūšiavimo, katalogavimo, apskaitymo programos.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Картотека // Большая советская энциклопедия : [в 66 т.] / гл. ред. О. Ю. Шмидт. – [1-е изд.]. – М.: Советская энциклопедия, 1937. – Т. 31: Камбоджа – Кауфмана пик. – Стб. 653. Nuoroda tikrinta 2026-04-26.
- ↑ Эти незаменимые регистрационные карточки. Nuoroda tikrinta 2026-04-26.